Kai švenčių metu galvoje sukasi vienintelė mintis „greičiau visa tai baigtųsi“, visgi prasidėjus sausio mėnesiui, imame jausti tuštumą. Jau ir to šurmulio ima trūkti, ir svečių, netelpančių prie stalo, ir šypsenų, išpakavus dovaną. Populiariai tariant, užklumpa pošventinė depresija.
Kaune paauglius ir suaugusius konsultuojanti psichologė Inga Kazlauskaitė YPATINGOS sako, kad nuo šių emocijų nereikia bėgti, jos visus užklumpa kasmet. Tačiau siūlo po trumpų šventinių atostogų į darbus grįžti po truputį, o ir dekoracijų namuose neskubėti paslėpti.
– Indre, ar galite paaiškinti, kas vyksta žmogaus galvoje prieš šventes, per jas ir po jų?
– Prieš šventes žmogus dažniausiai išgyvena malonų laukimą, numatydamas, ką turi pasidaryti, kaip pasiruošti, įsivaizduodamas šių metų šventes ir žmones, su kuriais bus. Vis dėlto dabar labai daug spaudimo kuriama iš aplinkos, švenčių sudaiktinimo, todėl žmonės vis labiau siekia savo dovanomis, puošmenomis parodyti sau ir kitiems, jog turi būti laimingi per šventes, nors viduje taip nesijaučia.
Sustiprėja vienišumo, artimo netekties skausmas, kurio kasdienybėje taip neišgyvename, su tuo nesusiduriame
Dėl šio kylančio vidinio konflikto šalia malonių emocijų šventinio laikotarpio metu gali persipinti ir negatyvūs išgyvenimai. Kadangi per šventes turime laiko sustoti, įsiklausyti į save, ypač sustiprėja vienišumo, artimo netekties skausmas, kurio kasdienybėje taip neišgyvename, su tuo nesusiduriame.
Po švenčių taip pat sudėtinga išgyvenus neįprastai stiprių emocijų vėl rasti pusiausvyrą ir sugrįžti iš daugiau praleisto laiko su artimaisiais, draugais, juoko, dovanų ir kitų neįprastų kasdienybėje staigmenų.
Liūdina ir mūsų ne visada išsipildantys lūkesčiai, kuriuos turime artėjančių švenčių proga sau ar kitiems, kad laikas su artimaisiais bus tobulas, visi patiekalai pavyks puikiai, vaikai bus labai patenkinti dovanomis, mama nesukritikuos jūsų naujo pirkinio namuose.
– Per gruodį apskritai patiriame labai kontrastingų jausmų. Juk visi nervinasi, sukdami galvą, ką šiemet padovanoti, ką padėti ant stalo, nerimą kelia ir išleidžiamos didelės pinigų sumos. Įtampos gal kartais daugiau nei pačio džiaugsmo?
– Net džiaugsmą keliančios emocijos kartu sukelia daug streso ir toks laimingas laikotarpis kaip Kalėdos atneša nemažai įtampos ir besikeičiančių emocijų, kurios nėra žmogui naudingos ir kaskart reikalauja jo papildomų resursų prisitaikymui.
Tarp labiausiai stresą keliančių įvykių gyvenime, tokių kaip sutuoktinio mirtis, atleidimas iš darbo, santuoka yra paminėti ir nemažai balų surenka ir kalėdiniai rūpesčiai. Todėl turėtume į tai atžvilgti planuodami savo išlaidas, laiką ir pasiruošimą Kalėdoms, kad jis keltų kuo mažiau įtampos.
– Kuo pasireiškia pošventinė depresija? Tai normalu ir tiesiog reikia išgyventi?
– Nereikėtų bijoti pripažinti, jog yra nelengva grįžti į įprastą rutiną po švenčių, nes su tuo susiduria nemaža dalis viso pasaulio gyventojų.
Nors galbūt nevertėtų to vadinti depresija ir spekuliuoti liga, vis dėlto žmonės po švenčių susiduria su panašiais simptomais kaip depresija: nuovargis, apatiškumas, miego sutrikimai, nuotaikų svyravimai. Vis dėlto ši pošventinė savijauta trunka trumpiau nei įprasti depresijos požymiai: savaitę ar dvi po švenčių.
Tarp labiausiai stresą keliančių įvykių gyvenime yra paminėti ir kalėdiniai rūpesčiai
– Ar yra būdų, kaip to išvengti? Kuo užsiimti, kaip nukreipti dėmesį ir vėl ramiai grįžti į kasdienybę?
– Manau, vertėtų neskubėti pasibaigus šventėms iš karto paslėpti visas dekoracijas, sugrūsti į spintas dovanas ir gyventi lyg nieko švenčių nebuvo. Leiskite sau dar pabūti ir po truputį grįžti į kasdienybę. Kuo daugiau pasikeitimų patiriame vienu metu, kuo daugiau streso išgyvename.
Siūlyčiau vengti didelių sprendimų, pokyčių iš karto po švenčių. Taip pat leiskite sau pailsėti nuo šventinio šurmulio, žmonių gausos, persivalgymo, išeikite pasivaikščioti, užsiimkite mėgstama veikla, išsimiegokite.
– Po Naujųjų neretai ir sau didelius lūkesčius keliame – mesime svorį, pradėsime sportuoti. Tai viską tik pasunkina?
– Taip, labai dažnai žmonės sieja naujus metus su nauju savimi, pervertindami savo galimybes, išsikeldami per didelius, nepamatuotus lūkesčius ir neretai nusivildami. Iš tiesų naujų metų tikslai sau tik apsunkina prisitaikymą po švenčių, kuomet turėtume vengti papildomo streso.
Manau, neturėtume tikėtis, jog po naujų metų būsime visiškai kitokie, o pamatuoti kaip konkrečiai galėtume PRADĖTI judėti tikslo link. Labai svarbu išsikelti tikslą, kuris būtų adekvatus mūsų situacijai, neviršytų galimybių, turėtų terminą ir būtų mums reikšmingas, kad galėtume jam įsipareigoti ir pasiekti norimą rezultatą. Bet be jokios abejonės tai nebūtinai turi būti tikslas naujiems metams, tai gali būti tikslas jau šiandienai.
– O psichologus kankina tokios pačios bėdos? Ar jūs išmokote su tuo susitvarkyti? Kaip?
– Aš kaip psichologė taip pat nesu apsaugota nuo emocijų svyravimų, liūdesio pasibaigus šventėm ar atostogoms. Nėra lengva vėl visu pajėgumu grįžti į darbus ir įprastą rutiną.
Prieš šventes norėdama išvengti papildomo streso stengiuosi iš anksto apgalvoti dovanas kitiems, pasiruošti sveikinimams gaminant atvirukus ar pakuojant dovanas. Vengiu papildomo nuovargio ir neinu į didžiuosius prekybos centrus likus keletai dienų iki švenčių.
Taip pat po švenčių svarbu nepulti į darbus kiek tai įmanoma pilnu pajėgumu, stengtis po truputį vėl sugrįžti į įprastą dienotvarkę neišsikeliant sau itin aukštų reikalavimų.
