Andrius Žiurauskas dėl pirmojo skiepo kreipėsi į šeimos gydytoją, norėdamas anksčiau pasiskiepyti nei priklauso jo amžiaus žmonių grupei, nes serga lėtine liga – bronchine astma.
„Prašysiu ir trečiojo skiepo, nes antikūnių kiekis gerokai sumažėjo. Žinoma, kad darausi tyrimus ir seku antikūnių kiekį. Jei žmogus protingas, jis domisi savo sveikata, stebi savo savijautą ir skiepų laiką apskaičiuoja ne tik pagal kalendorių,“ – sako jis.
Dėl skiepo tariasi su gydytoju
Dėl trečiojo skiepo A.Žiurauskas pirmiausia pasitartų su šeimos gydytoju, o ne pats priimtų sprendimą. „Man atrodo, kad dabar didžiausia problema pasaulyje yra ta, kad žmonės kreipiasi ne į specialistus, o „gydosi“ facebook‘u ar kitų socialinių tinklų įrašais, klauso, ką pasakė kaimynas.
Tokie žmonės kažką girdėjo, kad pažįstamo pusbrolio tetos pusseserės šuns šeimininkui kažkas nutiko. Jei vadovaujiesi tokiais gandais, baigsis blogai. Reikia tikėti medikais ir savo valstybe. Tai sunku, labai sunku, nes ir tarp medikų gali yra tokių, kurie skleidžia sąmokslo teorijas, kaip ir tarp politikų yra reitingo aukų, kurie „maitina“ savo rinkėjus klaidinga informacija ir skatina pykčio emocijas“, – apgailestauja A.Žiurauskas.
Su liga teko susidurti asmeniškai
Su klastinga liga Andriui teko susidurti asmeniškai – jis pernai rudenį susirgo pats, užsikrėtė ir jo žmona. Tai buvo laikotarpis, kai dar nebuvo galimybės pasiskiepyti.
„Labai apgailestauju ir pergyvenu, kad iš nežinojimo, jog sergu, apkrėčiau labai daug žmonių. Laimei, niekas iš jų sunkiai nesirgo, neatsidūrė ligoninėje – kaip juokauju, „padovanojau“ savo kolegoms lengvą viruso formą. Tai pat ir aš su žmona persirgome lengvai. Bet tarp mano pažįstamų buvo tragiškas atvejis, kai liga baigėsi mirtimi. Labai, labai gaila.
Tiek visko gyvenime patyrėte, nejaugi bijote į petį mažos adatėlės dūrio? Bijoti reikia pačios ligos.
Abu aktoriaus tėvai pasiskiepijo, nors ir jiems buvo nedrąsu: „Pasakiau, kad labai norėčiau, jog jie pasiskiepytų. Dabar tėvai yra sveiki, laukia trečio skiepo. Kokiai nors skiepo bijančiai močiutei noriu pasakyti: jūs tiek visko gyvenime patyrėte, nejaugi bijote į petį mažos adatėlės dūrio? Bijoti reikia pačios ligos.
Ar kas iš jūsų kaimynų, giminių ar iš žmonių, kuriuos tikrai pažįstate mirė nuo skiepo? – Ne! Jeigu kas blogai ir pasijuto nuo skiepo, tai pakarščiavo kelias dienas, bet pasveiko ir, svarbiausia, liko gyvas.
Pasižiūrėkite į tuos, kurie susirgo, atsidūrė ligoninėje ir iš ten nesugrįžo. Tai klaikios mirtys, kai negali net atsisveikinti su savo artimaisiais, vaikais, anūkais, miršti svetimoje aplinkoje tarp svetimų žmonių.“
Pasvėrė visus „už“ ir „prieš“
A.Žiurauskas nors ir priklauso rizikos grupei dėl lėtinės ligos, bet jam nekilo minčių atsisakyti skiepo dėl galbūt galinčio pasireikšti pašalinio skiepų poveikio.
„Šią situaciją galima palyginti su šalmu – tarsi tai nėra patogi aprangos dalis, nes gadina šukuoseną, bet jeigu einu į statybų teritoriją, būtinai turiu užsidėti šalmą, nes tokie yra saugumo reikalavimai. Greičiausiai tą dieną ir būtent toje vietoje, kur eisiu, plyta nenukris ir man į galvą nepataikys. Bet jeigu ji vis dėlto nukris, greičiausiai išvengsiu rimtų sužalojimų ir nebūsiu išvežtas į ligoninę, nemirsiu. Nors, žinoma, mano šukuosena nuo šalmo tai tikrai bus sugadinta“, – pasakoja aktorius.
Visada reikia įvertinti tikimybę, kas galėtų atsitikti ir pasverti visus „už“ ir „prieš“. Kas gali atsitikti nuo skiepo?
„Jei man specialistai, pabrėžiu, specialistai – tai gydytojai, virusologai, epidemiologai sako, kad tikimybė, kad pasiskiepijęs nesusirgsi 90 ir daugiau procentų, tai kodėl turiu bijoti?
Maža tikimybė išlieka, kad patirsiu kažkokį pašalinį skiepų poveikį, bet kiek tokių atvejų visoje Lietuvoje buvo? Žinome tik daug ir labai liūdnų istorijų, kas nutiko tiems žmonėms, kurie nepasiskiepijo“, – primena A.Žiurauskas.
Sklando melagienos apie skiepų verslą
Aktorius sako, kad prieš skiepus nusiteikę žmonės skelbia, jog informacija apie neigiamą skiepų poveikį yra slepiama, kad kažkam kažkur tikrai nuo skiepo buvo labai bloga.
A.Žiurauskas neabejoja, kad tai – melagiena. Jei tikrai būtų toks atvejis, informacija žiniasklaidoje pasklistų žaibišku greičiu – juk ne kartą buvo tiesiog „suvalgytas“ medikas, kuris savo darbe padarė kad ir mažytę klaidą.
Prezidentai, karaliai, milijardieriai skiepijasi ir visus ragina tai daryti, kodėl reikėtų abejoti?
„Jei blaiviai, ramiai, be pykčio stebi žiniasklaidą, atsirenki informaciją ir manyti, kad skiepai yra tik verslas – nesąmonė. Žinoma, natūralu, kad skiepus gaminančios kompanijos per pandemiją uždirba daug, matome, kaip plečiasi ir šioje srityje dirbančios Lietuvos medicinos įstaigos ir įmonės. Suprantama, kuo liga labiau plinta, tuo labiau daugėja ir paslaugų. Tačiau tai nereiškia, kad verslas tyčia mistifikuoja pandemijos plitimo skaičius ir bando įtikinti visą pasaulį, kad „juoda“ yra „balta“, – įsitikinęs A.Žiurauskas. Prezidentai, karaliai, milijardieriai skiepijasi ir visus ragina tai daryti, kodėl reikėtų abejoti?
Laisvės ribos baigiasi ten, kur prasideda atsakomybė
Aktorius mano, kad žmonės turi daugiau bendrauti, nes vos tik imi kalbėti apie skiepus, žmogus pradeda rėkti, kad jis yra laisvas nuspręsti, ar jam reikia skiepo. Tačiau jis nieko nenori žinoti ir net supyksta, kad nesiskiepydamas pažeidžia kito žmogaus teises į sveiką ir saugų gyvenimą.
Noras būti liberalais yra labai susiskaldęs – dažnai tai reiškia, kad noriu taip, kaip noriu, o jei kas reikalauja laikytis bendros tvarkos, tada nenoriu.
„O jei pradedi kalbėti apie kitos seksualinės orientacijos asmenis, žmogus pamiršta, kad nori būti laisvas ir pradeda tvarkyti kito kiemą, aiškinti, kaip reikia gyventi. Tas noras būti liberalais yra labai susiskaldęs – dažnai tai reiškia, kad noriu taip, kaip noriu, o jei kas reikalauja laikytis bendros tvarkos, tada nenoriu“, – teigia A.Žiurauskas.
Gydytojai dirba karo sąlygomis
A.Žiurauskas režisavo ir prodiusavo Nepriklausomybės dienai skirtus „Lietuvos garbės“ apdovanojimus. Tada teko lankytis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų „Covid-19“ skyriuje, jis savo akimis matė, kokiomis baisiomis sąlygomis dirba gydytojai: „Lenkiu galvą prieš medikus, suprantu, ką jie dabar išgyvena.
Jeigu anksčiau galvodavome apie gydytojus kaip apie prestižinę specialybę, žiūrėdavo su pavydu, kaip jie gerai gyvena, tai dabar niekam nelinkėčiau dirbti ir gyventi taip, kaip jie – karo sąlygomis.“
Anot A.Žiurausko, su Covid pandemija Lietuva, kaip ir visas pasaulis, susiduria pirmą kartą, todėl natūralu, kad padaroma klaidų: „Prisiminkime pirmą karantiną, kai ne tik nešiojome kaukes, bet ir užsimaudavome pirštines, bijodavome vieni prie kitų prisiartinti. Dabar suprantame, kad kai kurios priemonės buvo perteklinės.
Leiskime mokslininkams dirbti savo darbą ir nebūkime patys specialistais, jeigu tokie nesame.
Padarysime ir naujų klaidų. Virusas mutuoja ir su mumis taip pat mokosi kariauti. Leiskime mokslininkams dirbti savo darbą ir nebūkime patys specialistais, jeigu tokie nesame“, – pabrėžia aktorius.
Kito kelio nėra
Pasak Andriaus, dabartinę situaciją apibūdina posakis: „Šuo ir kariamas pripranta“. Daug kas pavargo nuo užsitęsusios pandemijos ar priprato, todėl pradeda nebijoti viruso kaip nematomo baubo.
„Tai blogai, kad mes per daug atsainiai pradėjome į viską žiūrėti, lankytis renginiuose, naktiniuose klubuose, nesilaikome atstumo. Suprantu, kad žmonėms per sunku daugiau kaip metus išsėdėti namuose, psichinė sveikata yra ne mažiau svarbi nei fizinė. Manau, kad mus gali apsaugoti tik skiepai – kuo greičiau bendras pasiskiepijusios populiacijos kiekis pasieks saugią ribą, tuo greičiau nebijosime būti vienoje patalpoje vieni su kitais ir užkirsime kelią viruso plitimui. Kaip kalba mokslininkai, su šiuo virusu mums visiems reikės gyventi nuolat, tai taps sezonine liga kaip gripas“, – kalba A.Žiurauskas.
Kita alternatyva galėtų būti tik natūrali atranka.
Aktoriaus teigimu, tiesiog nėra kito kelio. „Kita alternatyva galėtų būti tik natūrali atranka. Skeptikai taip ir sako – išmirs silpnoji visuomenės grandis, tie, kurių neatsparus imunitetas. Ciniškai žvelgiant, šalies ekonomika iš to net išloštų – nereikėtų mokėti pensijų, padengti gydymo išlaidų. Tai baisus scenarijus – užsimerkiame ir nieko negydome, tik tada jūs palikite neužrakintas duris iš vidaus, ateisime ir išsinešime mirusįjį. Bet ar tikrai norite, kad jūsų artimieji taptų šio eksperimento dalimi?“ – retoriškai klausia A.Žiurauskas ir primena, kad reikia bijoti ne skiepo, o ligos.
