Tai – žmogus panardinamas į nesąmoningą būseną medikamentais, siekiant nuo mirties apsaugoti jo smegenų ląsteles, jei į jas patenka per mažai deguonies. Nesąmoningoje būsenoje esančio žmogaus smegenims reikia mažiau deguonies.
Taip pat medikamentinis miegas sukeliamas taikant ilgalaikį plaučių vėdinimą, taip siekiama padėti pacientui prisitaikyti prie kitokio organizmo aprūpinimo deguonimi būdo.
15min.lt primena, kad savo namuose antradienį labai sunkią galvos traumą patyrusiai Kauno verslininkei ir politikei Irenai Matijošaitienei buvo sukeltas medikamentinis miegas. Ji nesąmoningoje būsenoje praleido jau daugiau nei parą. Skelbta, kad neseniai mirusiam Venesuelos prezidentui Hugo Chavezui taip pat buvo sukelta dirbtinė koma, tačiau ši informacija nepasitvirtino.
Gydytojas medikamentinį miegą sukelia gydymo tikslais. Jei bus pašalinta priežastis, atsistatys organizmo funkcija, tikrai nebebus naudojamas medikamentinis miegas. Tai yra valdomas ir grįžtamas procesas. Aiškino V.Pilvinis.
– Kuo skiriasi natūrali ir dirbtinė koma?, – paklausėme anesteziologo reanimatologo V.Pilvinio.
– Koma nėra natūralus procesas, nes tai reiškia, kad sužalotos smegenis. Dėl smegenyse įvykusios katastrofos, taip pat ir dėl metabolizmo (medžiagų apykaitos) sutrikimo, žmogus gali prarasti sąmonę. Tai ir vadiname koma. Jos priežastys gali būti įvairios, net ir intoksikacija.
Kalbant apie dirbtinę komą, turime omenyje medikamentų sukeltą būseną, nors išoriškai žmogus atrodo kaip esantis komoje. Gal dėl to žmonės šių būsenų ir neskiria. Todėl tiksliau būtų vartoti ne medicininį terminą dirbtinė koma, o sakyti medikamentinis arba narkotinis miegas.
Gydytojas medikamentinį miegą sukelia gydymo tikslais. Jei bus pašalinta priežastis, atsistatys organizmo funkcija, tikrai nebebus naudojamas medikamentinis miegas. Tai yra valdomas ir grįžtamas procesas.
Intensyvioji terapija rūpinasi deguonies transportu į ląsteles. Mes stengiamės, kad deguonies transportas atitiktų smegenų poreikius. Priešingu atveju smegenų veikla sutriks.
– Kaip medikamentai patenka į kūną?
– Medikamentas per automatinę švirkstinę pompą (angl. infusion pump) nuolat patenka į žmogaus organizmą. Šio prietaiso dėka galima labai tiksliai dozuoti vaistus, pavyzdžiui, kad per valandą į veną sulašėtų 1 ml tirpalo. Dabar yra nuostabių vaistų, kurie nesikaupia organizme: nustoji juos leisti ir poveikis iš karto baigiasi.
– Kada sukeliamas medikamentinis miegas?
– Medikamentinis miegas intensyvioje terapijoje taikomas labai dažnai. Tai yra viena iš gydymo sudedamųjų dalių. Tarp sužalotų smegenų ląstelių, kurių jau niekas neatgaivins, ir šalia esančių visiškai sveikų audinių yra pasienis. Mūsų tikslas, kad jame esantis sveikas audinys patektų ne į mirties slėnį, o į gyvybės upę.
Todėl reikia sudaryti sąlygas, kad smegenų ląstelėms reikėtų kuo mažiau maisto, kad poreikis atitiktų galimybę tiekti deguonį. Jei bus disproporcija, t.y. jei smegenų veiklai reikės daugiau deguonies nei patenka, žus smegenys. Būtent dėl to naudojami medikamentai, sukeliantys narkotinį miegą. Jis sumažina smegenų veiklą.
Medikamentinis miegas tikrai nėra pagrindinis gydymo metodas. Tai – pagalbinis metodas. Visiems pacientams, kuriems taikoma ilgalaikė dirbtinė plaučių ventiliacija, pačioje pradžioje taip pat yra taikomas medikamentinis miegas.
– Kiek laiko žmogus gali praleisti dirbtinai sukeltoje nesąmoningoje būsenoje?
– Ilgai. Tai priklauso nuo ligos, nuo priežasties. Šiuo metu ligoninėje guli skendęs atgaivintas žmogus. Jo smegenys taip sudirgintos, kad jam yra ištisinis traukulinis sindromas. Žmogui jau dvyliktą parą taikome medikamentinį miegą. Pabandome jį nutraukti ir vėl traukuliai pasikartoja. Smegenys dar reikalauja narkotinio miego. Niekas negali pasakyti, kiek dar gali tęstis medikamentinis miegas.
Medikamentinio miego trukmė priklauso nuo klinikinės situacijos, ligos ir poreikio.
– Kada pacientas yra pažadinamas iš narkotinio miego?
– Kai matai, kad situacija jau yra stabili ir nori įvertinti neurologinį defektą, tada medikamentinis miegas nutraukiamas ir įvertinama žmogaus sveikatos būklė.
Įvertinama, kaip žmogus gyvens, kokios yra jo galimybės, kiek jis pats save galės aptarnauti. Bet tai yra žymiai vėlesnis, ne šios dienos klausimas, jis dabar neaktualus (kalbant apie Irenos Matijošaitienės atvejį, – red. past.).
