Prostatos vėžys – tai priešinės liaukos piktybinė liga, dažniausiai pasitaikantis piktybinis navikas tarp vyrų. Susirgimo rizikos veiksnys yra amžius – 75 proc. susirgusių vyrų yra vyresni nei 65 metų. Vėžiu dažniau sergama Vakarų šalyse. 10 proc. sergančiųjų pažymi, kad priešinės liaukos vėžiu serga ir jų artimieji. Įtakos gali turėti ir maistas, aplinkos veiksniai. Nustatyta, kad vėžiu dažniau suserga sirgusieji gerybine prostatos hiperplazija (vyresnio amžiaus vyrų prostatos padidėjimu, kuris atsiranda dėl prostatos ląstelių išvešėjimo), ypač jei ji nebuvo tinkamai gydyta. Tikslios priešinės liaukos vėžio priežastys nėra žinomos. Yra nustatyta, kad vėžio augimas priklauso nuo vyriško lyties hormono testosterono. Svarbi prostatos vėžio ypatybė, kad anksti jį nustačius ir teisingai gydant gaunamas labai geras efektas – net 94 proc. ligonių visiškai pasveiksta.
Prostatos vėžys išsivysto pradėjus nevaldomai dalytis priešinės liaukos ląstelėms ir dažniausiai nustatomas vyresnio nei 50 metų amžiaus vyrams. Kitaip negu kitų organų vėžys, jis gali ilgą laiką nesukelti jokių simptomų. Dažniausiai navikai auga labai lėtai ir tik nedidelei daliai vyrų vystosi itin sparčiai, kai kuriais atvejais išplinta į kitus organus, ypač kaulus. Nors tikrosios prostatos vėžio atsiradimo ir vystymosi priežastys vis dar neaiškios, tačiau nustatyta, kad padidėjusią riziką susirgti šia liga turi:
- vyrai, kurių artimi giminės (tėvas, brolis, dėdė) serga ar sirgo prostatos vėžiu,
- vyrai, kurių keletas, ypač jaunesnių nei 40 metų, šeimos moterų sirgo krūties vėžiu (tai gali reikšti, jog šeimos palikuonys paveldi mutavusį geną),
- gausiai vartojantys riebų gyvulinės kilmės maistą bei nepakankamai šviežių daržovių ir vaisių,
- kai kurių etninių grupių atstovai. Pastebėta, kad afroamerikiečiai dažniau serga prostatos vėžiu, o tarp Azijos vyrų – tai reta liga.
Siekiant išvengti prostatos vėžio rekomenduojama:
- valgyti mažiau mėsos ir daugiau vaisių bei daržovių;
- valgyti įvairų maistą;
- vartoti turintį daug skaidulų maistą;
- sportuoti ir išlaikyti normalų kūno svorį;
- nepiktnaudžiauti alkoholiu;
- rinktis neriebų, nesūrų maistą;
- maistą gaminti sveikai (nesudeginti, nenaudoti kelis kartus tų pačių riebalų);
- nerūkyti.
Ankstyvos stadijos prostatos vėžys nesukelia jokių simptomų, jie atsiranda, kai vėžinis mazgas jau būna gana didelis ir pradeda trukdyti šlapintis. Beveik visais atvejais ligos simptomai panašūs į gerybinės prostatos hiperplazijos simptomus.
Yra nemažai simptomų, kurie vyrus perspėja: galbūt vystosi prostatos uždegimas, o gal net sunkesnė liga. Tai:
dažnas šlapinimasis;
šlapinimasis naktį (nikturija);
skausmingas, nemalonus šlapinimasis;
kraujo pėdsakai šlapime (hematurija);
seksualinės funkcijos sutrikimai, erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai.
Vėlesnių stadijų vėžys sukelia įvairius simptomus, priklausomai nuo metastazių vietos. Dažniausiai prostatos vėžys plinta į kaulus, todėl ligoniai skundžiasi kaulų (dubens, šlaunies, klubo ir kt.) skausmais. Gali sutrikti inkstų funkcija, sumažėti apetitas, džiūti burna, sumažėti šlapimo kiekis. Atsiranda silpnumas, mažėja kūno masė.
Dalyvauti vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje ir pasitikrinti gali vyrai nuo 50 iki 75 m. amžiaus arba nuo 45 m., jeigu tėvas ar brolis yra sirgęs prostatos vėžiu. Pasitikrinti galima vieną kartą per dvejus metus.
Siekiant nustatyti diagnozę, atliekamas kraujo tyrimas, kuriuo nustatoma prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracija. Šis antigenas išskiriamas tik prostatos ląstelių, todėl aukšta jo koncentracija gali būti pirmas prostatos vėžio požymis, bet nebūtinai vėžio – PSA koncentracija kraujyje gali rodyti ir kitus prostatos susirgimus. Gydytojas urologas patikrina prostatos dydį ir įvertina jos konsistenciją. Jeigu PSA koncentracija kraujyje padidėjusi ir galima apčiuopti pakitimus prostatoje, gydytojas pasiūlys tolesnius būtinus tyrimus.
Visuomenės sveikatos specialistai bei gydytojai ragina nelaukti pirmųjų simptomų pasireiškimo ir tikrintis profilaktiškai. Lietuvoje 2005 metais pradėta ir sėkmingai įgyvendinama priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Norėdamas atlikti šį tyrimą pacientas turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Dalyvauti vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje ir pasitikrinti gali vyrai nuo 50 iki 75 m. amžiaus arba nuo 45 m., jeigu tėvas ar brolis yra sirgęs prostatos vėžiu. Pasitikrinti galima vieną kartą per dvejus metus.
Profilaktinis patikrinimas yra nemokamas, nesudėtingas ir nedaug laiko reikalaujantis procesas. Prostatos vėžys dažniausiai ilgą laiką progresuoja be simptomų, todėl ankstyva diagnostika yra geriausia priemonė aptikti ligą ir laiku pradėti gydymą.
Straipsnį pagal Lietuvos literatūrą parengė Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liuda Ciesiūnienė
