Įvairūs tyrimai rodo, jog vaistų liekanų randama ne tik atviruose vandens telkiniuose – ežeruose, upėse ar jūroje, bet ir gruntiniame vandenyje. O vėliau mes patys gaminame maistą ir geriame taip užterštą vandenį. Kaip tai įvyksta? Ar taip vandenis teršia tik įmonės, o galbūt mes patys to nežinodami teršiame savo aplinką medikamentų atliekomis? Kuo pavojingas vaistų likučiais užterštas vanduo žmonėms? Apie tai pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Chemijos technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja dr. Violeta Kaunelienė.
Teršiame patys to nežinodami
Europos Sąjunga (ES) yra antra pagal farmacinių preparatų suvartojimą pasaulyje (24 proc.) po Jungtinių Amerikos Valstijų (55 proc.). Pasak mokslininkės, tarša iš šių medžiagų gamybos ES yra nereikšminga, nes įmonės pakankamai gerai kontroliuojamos. Taigi, aplinkos tarša vaistais daugiausiai vyksta per jų vartojimą ir atliekų tvarkymą.
„Mūsų organizmas pasisavina tik dalį vaistų – iš jo pasišalina 30-90 proc. nepakitusių preparatų, kita dalis – pašalinama metabolitų pavidalu. Taip vaistai patenka į nuotekas“, – paaiškino pašnekovė.
Mūsų organizmas pasisavina tik dalį vaistų – iš jo pasišalina 30-90 proc. nepakitusių preparatų. Taip vaistai patenka į nuotekas.
Ji atkreipė dėmesį, kad greta farmacinių medžiagų – vaistų ir kitų medicininių preparatų, yra kita svarbi teršalų grupė, susijusi su asmens higienos priemonėmis. Tai jose esantys konservantai, kvapai, dezinfekcinės medžiagos, UV filtrai ir kt.
„Dauguma farmacinių medžiagų bei kosmetikos priedų yra sunkiai biologiškai skaidomi, tad nėra visiškai išvalomi tradiciniuose vandenvalos įrenginiuose ir patenka į vandens telkinius. Beje, kosmetikos priedai patenka į vandenį ir tiesiogiai mums maudantis“, – pasakojo dr. V.Kaunelienė.
Farmacinių preparatų tarša susijusi ne tik su medicina, bet ir veterinarija. Gyvulininkystėje taip pat vartojama nemažai farmacinių preparatų. Vėliau, pasak mokslininkės, šios medžiagos gali su mėšlu ar srutomis patekti į dirvožemį, o iš jo – ir į auginamą produkciją, t.y. daržoves, vaisius ir grūdus, taip pat pieno produktus, kuriuos mes paskui vartojame.
Dalis vaistų su lietaus nuotekomis patenka į vandens telkinius. Žuvivaisa, pasak dr. V.Kaunelienės, taip pat yra vienas iš vandenų taršos farmacinėmis medžiagomis šaltinių.
„Didelės farmacinių medžiagų bei kosmetikos priedų koncentracijos aptinkamos atliekų sąvartynų filtrate, kurį nepakankamai išvalius šios medžiagos vėlgi patenka į vandens telkinius“, – pastebėjo specialistė.
Tarp dažniausiai aptinkamų – ne tik antibiotikai
Laboratorijose atliekami tyrimai rodo, kad dažniausiai vandenyse aptinkami vaistai yra antibiotikai, taip pat analgetikai (ibuprofenas, acetominofenas), vaistas nuo epilepsijos karbamazepinas, kraujospūdį mažinantys vaistai (propanololis, atenololis), nesteroidiniai priešuždeginiminiai vaistai (diklofenakas, ketopofenas, naproksenas), cholesterolio kiekį kraujyje reguliuojantis vaistas gemfibrozilis, hormoniniai preparatai ir kt.
Dažniausiai vandenyse aptinkami vaistai yra antibiotikai, taip pat ibuprofenas.
„Kaip jau minėjau, vandenyse aptinkama ir įvairių kosmetikos priedų. Tarp jų, pvz., triklozanas, kuris, kaip antimikrobinė medžiaga, yra dedamas į antimikrobinius muilus, dezodorantus, dantų pastą. Tai yra viena dažniausiai aptinkamų kosmetikos priedų vandenyse. Čia taip pat randama dažnoje kosmetikos priemonėje esančių konservantų parabenų, kvapiųjų medžiagų, UV filtrų“, – apie vandenyje dažniausiai randamus vaistų ir kosmetikos priedų likučius kalbėjo pašnekovė.
Tarša vaistais labiausiai kenkia gamtai
Ar tai pavojinga žmogui? Į šį klausimą mokslininkai kol kas neturi pagrįsto atsakymo. Tikrai žinoma, jog didžiausią poveikį vandens tarša vaistų ir kosmetikos priedų likučiais daro vandens ekosistemoms.
„Ekotoksikologinį farmacinių medžiagų ar kosmetikos priedų poveikį organizmams ištirti yra sudėtinga, nes organizmus veikia daugybė skirtingų medžiagų: tai ne tik vaistai ar kosmetikos priedai, bet ir pesticidai, fenoliai ir kiti pramoniniai teršalai. Be to, metabolitai gali būti žymiai toksiškesni nei pirminės medžiagos“, – teigė KTU Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja.
Kalbant apie ekosistemas, tai didžiausią poveikį žuvims ir kitiems vandens organizmams daro hormoniniai preparatai ir kosmetikos priedai. Pastarieji ardo endokrinininę sistemą. Pvz., tiriant tokios taršos poveikį vandens faunai buvo pastebėti organizmų reprodukcijos sutrikimai.
„Įsivaizduokime, kaip kontraceptinės priemonės veikia moters organizmą, panašiai gali veikti ir vandens organizmus. Be to, dauguma šių medžiagų kaupiasi organizmuose, ypač jų riebaliniame audinyje“, – sakė mokslininkė.
Kaip kontraceptikai veikia moters organizmą, panašiai gali veikti ir vandens organizmus.
Su jūros gėrybėmis į burną dedame ir vaistų bei kosmetikos likučius
Mūsų veiksmai visada turi poveikį ir mums patiems – ši tiesa pasitvirtina ir kalbant apie vandens taršą vaistais ir kosmetikos priedais. Šių medžiagų randama jūros gėrybėse visame pasaulyje, ypač upių, vidinių jūrų ar pakrančių vandenyse.
„Vaistų likučių rasta Čekijos prekybos centruose parduodamuose kalmaruose iš rytinės Ramiojo vandenyno dalies, silkėje iš Šiaurės Atlanto bei ryklių iš rytinio Atlanto mėsoje. Kosmetikos priedų – UV filtrų, dezinfektanto triklozano – buvo rasta Šveicarijos ežerų žuvyse. Taip pat jūros gėrybėse dažnai aptinkami sintetiniai muskusai, kurie yra pagrindinė kvapiųjų medžiagų kosmetikoje sudedamoji dalis“, – apie tai, ką valgome, kalbėjo dr. V.Kaunelienė.
Kosmetikos priedų – UV filtrų, dezinfektanto triklozano – buvo rasta Šveicarijos ežerų žuvyse.
Viešumoje ne kartą buvo skelbta, jog nereikėtų piktnaudžiauti Baltijos jūroje sugauta žuvimi, kuri esą užteršta. Tačiau pašnekovė, kalbėdama apie mūsų jūros organizmų taršą, pabrėžė, jog objektyvių tyrimų nėra daug.
„Baltijos jūros žuvys ir jūros gėrybės tirtos palyginus mažai, tačiau, įvertinant tai, kad mūsų jūra, deja, yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, jos produkcija, veikiausiai, ganėtinai „praturtinta“ nepageidaujamais priedais“, – sakė pašnekovė.
Baltijos jūros vandens tyrimų yra atlikta kiek daugiau. Duomenys liūdina ir gąsdina: Skagerako sąsiaurio vandenyse aptikti 39 vaistai, dažniausiai pasitaikė karbamazepinas. Vokietijos pakrantėje aptikta 19 farmacinių preparatų iš 7 terapinių grupių. Lenkijos pakrantės vandenyse ir dugno nuosėdose rasta 14 antibiotikų. Gdansko įlankos midijose rasta priešuždegiminių vaistų ir kontraceptiko etinilestradiolio likučių.
„Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto duomenimis, Klaipėdos sąsiauryje nustatytos gana didelės 15 vaistų koncentracijos, Kuršių mariose ties Nida koncentracijos buvo ženkliai mažesnės, tačiau čia visgi aptikti 5 vaistai (karbamazepinas, klaritromicinas, diklofenakas, estronas ir paracetamolis)“, – naujausią informaciją pateikė dr. V.Kaunelienė.
Klaipėdos sąsiauryje nustatytos gana didelės 15 vaistų koncentracijos.
Kaip apsisaugoti?
Visiškai nevalgyti žuvies ir jūros gėrybių, nesimaudyti ar net negerti vandens? Mokslininkai ramina, jog radikalių sprendimų kol kas nereikia daryti.
Pasak dr. V.Kaunelienės, aplinkos užterštumo farmacinėmis medžiagomis ir kosmetikos priedais poveikis žmogui daugiausiai galimas per geriamą vandenį bei užterštas jūros gėrybes, mėsos ar pieno produktus.
„Lietuvoje mes daugiausiai geriame kokybišką vandenį iš gilių požeminių gręžinių, tad taršos vaistais rizikos nėra. Tačiau šalyse, kur geriamajam vandeniui ruošti yra naudojamas ir paviršinis vanduo, ši problema egzistuoja. Nyderlanduose, Vokietijoje geriamajame vandenyje yra randama vaistų likučių. Kaimo šuliniuose yra rizikos, kad netinkamai tvarkant mėšlą, vanduo gali būti užteršiamas vaistais, analogiškai tarša nitratais. Pastarieji yra dažna kaimo šulinių bėda“, – kalbėjo mokslininkė.
Didžiausia rizika gauti nepageidaujamą dozę vaistų – per maistą. Valgydami užterštą maistą mes patys to nesuprasdami gauname medikamentų, kurių mums nereikia.
Didžiausia rizika gauti nepageidaujamą dozę vaistų – per maistą.
Nuolat valgant, pvz., antibiotikais užterštą maistą gali išsivystyti atsparumas jiems, tad susirgus antibiotikai mums gali nebepadėti. Kosmetikos priedai, kaip jau minėta, labiausiai kenksmingi endokrininei sistemai. Su maistu gaunant tokių medžiagų padidėja nutukimo, diabeto, kitų endokrininių ligų tikimybė. Taip pat jos gali išprovokuoti vėžį, apsigimimus.
Senus vaistus neškite į vaistinę
Ką turėtume daryti, kad aplinka nebūtų teršiama vaistais? Dr. V.Kaunelienės teigimu, pirmiausia turime užtikrinti, kad kuo mažiau šių medžiagų patektų į aplinką.
„Štai kodėl labai svarbu nebetinkamus naudoti vaistus pristatyti į vaistines, iš kurių surinkti jie būtų tinkamai utilizuojami. Jei išmesime į kriauklę, unitazą ar šiukšlių dėžę, anksčiau ar vėliau dalis jų atsidurs vandenyse, o galiausiai ir ant mūsų stalo“, – kalbėjo pašnekovė.
Atsakingai reikėtų pirkti ir kosmetiką – prioritetą teikti mažiausiai priedų turinčioms priemonėms.
KTU mokslininkė pastebėjo, kad netolimoje ateityje neišvengiamai turėsime planuoti vandenvalos įrenginių modernizaciją.
„Nemažai farmacinių preparatų yra įtraukta į vadinamą ES prioritetinių vandens teršalų sąrašą. Europos direktyva mus įpareigoja laipsniškai pereiti prie pilnesnio šių teršalų išvalymo. Tiesa, tai pareikalaus labai didelių investicijų“, – sakė ji.
