Apie jauno gydytojo savižudybę prabilo iki šiol tylos siena atsitvėrusi ligoninė

Pastarosiomis dienomis ne tik medikus, bet visą visuomenę sukrėtė jauno, šeimą ir vaikų turėjusio gydytojo sprendimas pasitraukti iš gyvenimo. Po šios nelaimės pasipylė įvairiausių šio įvykio interpretacijų, gydytojai viešoje erdvėje atvirai prabilo tiek apie bendresnius sveikatos apsaugos sistemos skaudulius, tiek konkrečiai apie atmosferą Respublikinė Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL). Pastarosios administracija iki šiol buvo pateikusi tik trumpą komentarą, tačiau šįkart nusprendė pakomentuoti situaciją išsamiau.
Vilniaus universitetinės ligoninės administracija pristatė metų veiklos ataskaitą
Vilniaus universitetinės ligoninės administracija pristatė metų veiklos ataskaitą / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Pripažįsta žmogiškųjų santykių problemas

„Jauno žmogaus pasitraukimas iš gyvenimo visada yra didžiulė tragedija, paliekanti daug skausmo ir neatsakytų klausimų. Gydytojo netektis yra didelis smūgis visam RVUL kolektyvui, tad šiuo metu pastangas telkiame į atvejo pasikartojimų prevenciją – su ligoninės darbuotojais dirba įstaigos psichologai, taip organizuojama išorinė kvalifikuota pagalba pasitelkiant Krizių įveikimo centro specialistus, kurie jau pradėjo teikti asmenines konsultacijas to pageidaujantiems darbuotojams, o nuo kitos savaitės rengs grupinius užsiėmimus skyriuose.

Ligoninės administracija bendrauja su gydytojo artimaisiais, jiems taip pat pasiūlyta psichologinė pagalba, velionio šeimai skirta maksimali pašalpa, numatyta įstatymuose darbuotojo mirties atveju. Incidentas įvyko namų aplinkoje, gydytojo nedarbo metu, dėl jo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Daugiau komentarų šia itin jautria ir diskretiška tema, kurioje neišvengiamai paliečiami asmens privataus gyvenimo klausimai, teikti neturime nei juridinės, nei moralinės teisės.

SAM nuotr./Jelena Kutkauskienė
SAM nuotr./Jelena Kutkauskienė

Bet kokios įvykio interpretacijos viešojoje erdvėje dar labiau skaudina mirusio gydytojo artimuosius ir sunkina padėtį emocinę krizę išgyvenančiame skyriaus kolektyve, kuriam net ir tokiomis dramatiškomis aplinkybėmis tenka atlikti savo pareigą – teikti pagalbą pacientams. Tačiau pripažįstame, kad įsisenėjusių žmogiškųjų santykių problemų, kurios buvo aptarinėjamos viešojoje erdvėje, įstaigoje yra, jas tikrai matome ir dėsime maksimalias pastangas kuo greitesniam jų išsprendimui“, – teigė įstaigos vadovė dr. Jelena Kutkauskienė.

15min primena, kad po jauno gydytojo savižudybės kolegos puse lūpų prabilo apie tai, kad vyras darbe patyrė didelį vieno iš savo vadovų spaudimą, netgi, kaip įvardinama, buvo jo „terorizuojamas“, jam nebuvo leidžiama pereiti į kitą skyrių. Pasak medikų ir psichologų, neretai įstaigose vyrauja atmosfera, kurioje svaidomi „nekalti juokeliai“ labiau panašūs į tarpusavio patyčias nei švelnius pajuokavimus.

Žada pokyčius

Pasak RVUL direktorės, mediko profesija yra susijusi su didele atsakomybe, įtampa, intensyviu darbo krūviu – šie dalykai yra kiekvieno gydytojo kasdienybė. Tačiau su tais klausimais, kurie gali būti išspręsti įstaigos lygmenyje, esą yra aktyviai dirbama.

„Liepos mėnesį pasikeitus ligoninės vadovui, nuo pat pirmųjų dienų daug dėmesio skiriama įstaigos darbuotojams – reguliariai rengiami susitikimai su darbuotojų atstovais, kurių metu tariamasi dėl visų svarbių sprendimų, pradėtos diegti elektroninės informacinės sistemos, kurios palengvins darbo organizavimą bei medicininės dokumentacijos valdymą, organizuojamas lengvatinis maitinimas darbuotojams, ieškoma kitų būdų pagerinti fizines darbo sąlygas.

Artimiausiuose planuose – įstaigos vidinės komunikacijos sistemos diegimas, personalo bendravimo ir tarpusavio bendradarbiavimo kultūros kūrimas, vadovavimo ir lyderystės kompetencijų ugdymas, organizacijos tradicijų formavimas ir panašūs psichologinį klimatą gerinantys sprendimai, kartu padėsiantys vadovams ar kolegoms kuo anksčiau pastebėti emocinės krizės ar „perdegimo“ grėsmes ir laiku suteikti reikiamą pagalbą.

Be abejo, ne viską galima išspręsti labai greitai – įstaiga yra didžiulė, turinti per 1800 darbuotojų, besispecializuojanti itin sudėtingoje srityje – Skubios pagalbos teikime, kur pacientų srautai yra labai intensyvūs ir sunkiai prognozuojami. Tačiau tikimės, kad kryptingos pastangos duos apčiuopiamų rezultatų, kuriuos pajus kiekvienas ligoninės darbuotojas bei pacientas, ir kurie padės išvengti tokių tragiškų situacijų pasikartojimo ateityje“, – rašoma ligoninės vadovės kreipimesi.

A.Veryga linkęs nesigilinti į konkrečią situaciją

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, socialiniame tinkle pasidalinęs savo komentaru apie šią situaciją, linkęs neieškoti kaltųjų. Politikas tiesiog kvietė žmones būti atidesniems vieni kitiems.

„Pirmiausia svarbu akcentuoti, kad vietoje atjautos ir susitelkimo prasideda „kaltųjų“ paieškos, vadinamoji raganų medžioklė. Ir tai vyksta, užuot susitelkus ir priminus, jog savižudybė niekada nėra, nebuvo ir nebus išeitis. Jokioje situacijoje ji nebus išeitis. Medikų savižudybės yra itin skaudus reiškinys, kuris, deja, bet sutinkamas ir gerokai labiau pasiturinčiose bei geriau išplėtotą sveikatos priežiūros sistemą turinčiose šalyse. Be to, ir pati profesija yra susijusi su tam tikra skaudžia patirtimi, nes medikams nuolat tenka susidurti su žmogaus kančia, ligomis ar net mirtimi.

Ligoninėse ar skyriuose, kurie teikia skubią pagalbą, susiduriama ir su dideliu darbo tempu. O ir kitose medicinos srityse dažnas medikų perdegimas. Ar galima nuo to apsisaugoti? Ir taip, ir ne. Kai kuriose srityse didelis darbo tempas ir krūvis neišvengiamas. Tada labai svarbu pastebėti galimą perdegimą ar galimus emocinės krizės ir galimos savižudybės grėsmės ženklus. Nebijoti apie tai pakalbinti ir tiesiai paklausti, ar yra sunkumų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aurelijus Veryga
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

Svarbu, kad taptume labiau emociškai raštinga ir empatiška visuomene. Paprastų atsakymų ir kaltųjų paieškos niekur neveda, o tik užkrauna dar didesnį kaltės jausmą ant greta dirbusių kolegų, kuriems ir taip sunku dėl kolegos netekties. Tad būkime žmogiški, solidarūs ir nedarykime to. Neieškokime kaltųjų, neskatinkime naujų nelaimių. Ar medikams padeda nuolatiniai kaltinimai ir net grasinimai susidoroti dėl medicinoje neišvengiamai įvykstančių klaidų?

Ar padeda nuolatiniai priekaištai dėl empatijos stokos, kuomet medikas visą naktį praleido operacinėje ar teikė kitą būtiną pagalbą pacientams? Tikrai ne! Tad daug prasmingiau būtų kuo aktyviau siekti klaidų slėpimo kultūros išgyvendinimo, išmokti kreiptis psichologinės pagalbos ir ją priimti. Įstaigų vadovams turėtų būti svarbu laiku pastebėti grėsmes ir suteikti galimybę darbuotojui gauti reikiamą pagalbą“, – dalinosi A.Veryga.

Emocinė pagalba: kur kreiptis
Emocinė pagalba vaikams
„Vaikų linija“
Kasdien (11-23 val.):
Tel.: 116 111
www.vaikulinija.lt
Emocinė pagalba jaunimui
„Jaunimo linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 28 888
www.jaunimolinija.lt
Emocinė pagalba suaugusiems
„Vilties linija“
Visą parą:
Tel.: 116 123
www.viltieslinija.lt
Emocinė pagalba moterims
„Pagalbos moterims linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 66 366
www.moters-pagalba.lt
Emocinė pagalba rusakalbiams
„Linija Doverija“
II-IV (16-20 val.):
Tel.: 8 800 77 277
Krizių įveikimo centras
Antakalnio g. 97, Vilnius
www.krizesiveikimas.lt
krizesiveikimas
Psichologinė pagalba emigrantams
Draugystės ir emocinės pagalbos linija vyresnio amžiaus žmonėms
Darbo dienomis:
I-V (8 - 20 val.):
Tel.: 8 800 800 20
www.sidabrinelinija.lt
pasikalbekime@sidabrinelinija.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis