Arba kitas scenarijus – susimokate 17 Eur ir dar tą pačią ar kitą dieną sėdite šio specialisto kėdėje. Tiesa, yra ir trečias variantas, apie kurį šeimos gydytojai dažnai nutyli. Pasinaudoję juo, specialisto kėdėje sėdėsite gal ne rytoj, bet ir ne po dviejų mėnesių, o svarbiausia – papildomai mokėti nereikės.
Nustato, kiek pacientų priims per dieną
Visi žmonės, registruoti Lietuvoje, privalo būti drausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Iš šio draudimo surinktos lėšos kartu su valstybės biudžeto lėšomis ir kitomis, ne tokiomis reikšmingomis, įplaukomis sudaro PSD fondą. Teritoriniai Valstybinės ligonių kasos (VLK) skyriai su konkrečiomis gydymo įstaigomis sudaro sutartis – už kiek PSDF lėšų konkreti gydymo įstaiga suteiks „nemokamų“ paslaugų draustiems pacientams.
Kaip aiškina, pavyzdžiui, Vilniaus Antakalnio poliklinikos atstovai, „įvertinus sutartinę sumą, skirtą specialistų konsultacijoms, poliklinikos direktoriaus įsakymu yra patvirtinta, kiek per dieną (mėnesį, metus) suteikiama gydytojų specialistų konsultacijų, apmokamų iš PSDF. Pacientai pas gydytojus specialistus registruojasi eilės tvarka poliklinikos informacinėje sistemoje.“
Tai reiškia, kad poliklinika nustato, kad, pavyzdžiui, pas echoskopuotoją, kurio konsultacijos jums kaip tik reikia, per dieną patekti gali, tarkim, 15 PSD draustų pacientų. Įvertinus tai, kad į po kelių mėnesių suplanuotą vizitą, kaip skelbiama, ateina visu trečdaliu mažiau žmonių, nei užsiregistravo, gydytojams turėtų likti laisvo laiko. Tad kodėl tada nepriėmus pacientų, kurie už tokį vizitą susimokės patys?
„Mokamoms konsultacijoms informacinėje sistemoje numatytas konkretus laikas; tai reiškia, kad konsultacijas, teikiamas PSDF lėšomis, numatytą dieną nustatytu laiku gauna visi pacientai, iš anksto užregistruoti į tos dienos šių paslaugų laukimo eilę. Mokamos paslaugos teikiamos papildomu laiku ir tik paciento pageidavimu“, – aiškina Antakalnio poliklinikos atstovė Renata Maldūnienė.
Kaip atsiųstame atsakyme rašo Vilniaus Centro poliklinikos administracija, pacientams jie siūlo tokį eilių trumpinimo būdą – už paslaugas susimokėti.
„Natūralu, kad gyventojai mieliau renkasi nemokamas paslaugas, todėl norint jas gauti, tenka ilgiau laukti eilėje. Pacientams, pageidaujantiems paslaugas gauti anksčiau, nesutikus laukti jiems paskirto vizito pas gydytoją laiko, siūloma mokama paslauga“, – rašoma Centro poliklinikos administracijos laiške.
Eilę išsirinkti galima pačiam
Tačiau, kaip įtvirtinta teisės aktuose, pirmasis variantas, kurį gydytojas, siunčiantis savo pacientą pas specialistą, privalėtų pasiūlyti – pasirinkti antrinio ar tretinio lygio gydytoją kitoje įstaigoje, kur vizito nereikėtų laukti taip ilgai.
Irena Džiužaitė, VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja, teigia, kad „jei gydytojas nusprendžia siųsti pacientą planinei gydytojo specialisto konsultacijai, išduodamas siuntimą jis privalo nurodyti bent 3 gydymo įstaigas, kuriose dirba siuntime nurodytos profesinės kvalifikacijos gydytojas specialistas. Pacientas gali pats pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje yra mažiausia eilė paskirtoms sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.“
Tačiau jei su gydytoju susikalbėti nepavyksta ir jis sako nežinąs, kur eilės trumpesnės ir pan., visada jo galima paprašyti siuntimą išduoti „į rankas“ ir pačiam užsiregistruoti, atsižvelgus į tai, kur eilės yra trumpiausios. Iš kur tai žinoti? Visos Teritorinės ligonių kasos (TLK) tokius duomenis skelbia savo interneto svetainėse. Tiesa, šią informaciją kartą per mėnesį pateikia pačios gydymo įstaigos, o kaip ji atitinka realybę, niekas netikrina.
Gavus siuntimą pas gydytoją specialistą, jį pasirinkti galima bet kurioje Lietuvos gydymo įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su kuria nors TLK. Pavyzdžiui, kai šeimos gydytojas Centro poliklinikoje siunčia išsamiau tirtis pas echoskopuotoją, jį galite pasirinkti kad ir Klaipėdos sveikatos priežiūros centre. Čia, naujausiais TLK skelbiamais duomenimis, teks laukti iki 7 dienų, tuo metu Centro poliklinikoje – nuo 8 iki 25 dienų. Žinoma, galima rinktis ir geografiškai artimesnes įstaigas, pavyzdžiui, Antakalnio poliklinikoje to paties specialisto konsultacijos reikėtų laukti ilgiau – nuo 15 iki 59 kalendorinių dienų, Lazdynų ar Naujininkų poliklinikoje – iki savaitės.
Turėdami gydytojo siuntimą, pas specialistą galite patekti ir kai kuriose privačiose klinikose, su kuriomis TLK yra sudariusios sutartis. Pavyzdžiui, echoskopuotojo paslaugos, turint siuntimą, UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“, UAB „Conas“, UAB „AND Klinika“ ir pan., kaip skelbiama TLK sąrašuose, turi būti nemokamai suteiktos per savaitę.
Eiles konkrečiose įstaigose palyginti galite čia:
Pacientų eilės Vilniaus ir Alytaus apskričių gydymo įstaigose
Pacientų eilės Kauno ir Marijampolės apskričių gydymo įstaigose
Pacientų eilės Klaipėdos ir Tauragės apskričių gydymo įstaigose
Pacientų eilės Šiaulių ir Telšių apskričių gydymo įstaigose
Pacientų eilės Panevėžio ir Utenos apskričių gydymo įstaigose
Kaltas gali būti nežinojimas
Tačiau kartais pacientai tiesiog nori patekti pas konkretų specialistą, apie kurį yra girdėję, o galbūt – jau gydęsi. Taip pat kai kurie linkę rinktis tik konkrečią gydymo įstaigą, pavyzdžiui, Santaros klinikų konsultacinę polikliniką, kuri šiaip jau turėtų teikti tik tretinio lygio paslaugas (t.y. sunkiais ligų atvejais), – esą tik čia bus suteikta tinkama pagalba.
Tačiau kol kas su siuntimu į Santaros klinikų konsultacinę polikliniką kreiptis niekas neuždraus. Galima čia registruotis ir anksčiau ar vėliau (dažniausiai – vėliau) vizitas įvyks. Pas echoskopuotoją čia patekti galima per 26–59 dienas.
„VLK turimi (gydymo įstaigų pateikti) duomenys rodo, kad paprastai yra galimybė rasti specialistą, pas kurį tektų laukti trumpiau, jei pacientai rinktųsi pagal laukimo trukmę. Tačiau pacientams svarbūs ir kiti (subjektyvūs) kriterijai, todėl pasirinkus specialistą, pas kurį susidaro didesnė eilė, tenka laukti“, – teigia VLK.
Žinoma, ir Santaros klinikose patekti pas konkretų specialistą nepalyginamai greičiau galite susimokėję. Tiesa, šių klinikų Konsultacijų poliklinikoje teikiamos tik PSDF lėšomis apmokamos konsultacijos, mokamos paslaugos teikiamos atskirame padalinyje – Santaros medicinos centre.
Kalbant apie ne visada racionalų pasirinkimą ilgą laiką laukti eilėje, kaltas gali būti paciento nežinojimas, kad jis turi teisę rinktis. Gydymo įstaigoms tiesiog labiau apsimoka, kad jų pacientai kitur nemigruotų: visgi reikia įvykdyti paslaugų iš PSDF lėšų teikimo planą, be to, gal pacientas, neapsikentęs ilgo laukimo, ims ir pasinaudos mokama paslauga. Tad siunčiantis gydytojas gali tiesiog užregistruoti pas vieną iš tos pačios įstaigos specialistų, net neužsiminęs apie alternatyvas.
Sutartyse numatytų sumų poliklinikoms neužtenka
Kaip LRT.lt patikino Antakalnio poliklinikos ir VUL Santaros klinikų atstovai, iš PSDF fondo finansuojamų, arba kitaip, paciento akimis žiūrint, jam „nemokamų“ paslaugų, poreikis yra didesnis nei gaunamas finansavimas, tad ilgos eilės tokiu atveju yra tarsi užprogramuotos.
„Kadangi nemokamų paslaugų poreikis viršija TLK garantuojamas galimybes, Antakalnio poliklinika prisiima finansinę riziką ir suteikia nemokamų paslaugų daugiau, nei numato sutartis su TLK. Deja, galiojantys teisės aktai numato, kad suteikus gydytojų specialistų konsultacijų už didesnę sumą, nei nurodyta sutartyje, jos gali būti visai neapmokėtos arba apmokėtos tik iš dalies“, – teigia Antakalnio poliklinikos atstovė.
Kaip skelbia VLK, kiekvienų metų pabaigoje, atsižvelgiant į PSDF likusias lėšas, apmokama ir dalis viršsutartinių išlaidų. Tai yra tokios išlaidos, kurias gydymo įstaigos kaip nemokamas suteikė papildomai, t.y. viršijo sutartyje numatytus skaičius, pavyzdžiui, echoskopuotojas, kaip numatyta, nemokamai priimti turėjo 100 PSD draustų pacientų, bet priėmė 105. Tai už tuos papildomus 5 pacientus metų pabaigoje TLK gali atlyginti, bet tik nuo 15 iki 70 proc. paslaugos kainos.
Kitaip tariant, įstaigoms neapsimoka verstis per galvą ir priimti daugiau pacientų, nei nustatyta – likusią paslaugos kainą, kuri gali siekti ir 85 proc., jos turi padengti iš savo lėšų.
„2016 metais buvo suteikta viršsutartinių sveikatos priežiūros paslaugų už apytikriai 16 mln. eurų. Pažymime, kad 2016 m. visos viršsutartinės sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka“, – atsakyme rašo I. Džiužaitė.
Tačiau nors poliklinikoms ir buvo dalinai atlyginta už visas papildomai suteiktas paslaugas, kaip teigia VUL Santaros klinikų vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė, to nepakanka ir pačiai įstaigai reikia reikšmingai prisidėti savo lėšomis.
„Viršijus skirtą sumą, už suteiktas paslaugas sumokama tik 25 proc. paslaugos kainos. 2016 m. už jau suteiktas ambulatorines paslaugas, viršijančias nustatytą kvotą, buvo negauta reikšminga suma pajamų. Todėl PSDF lėšomis finansuojamų konsultacijų skaičiaus nėra galimybės padidinti.“
Eilių ilgis bus įtvirtintas įstatyme
Nuo kitų metų įsigalios prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos, pagal kurias pirmą kartą nustatyta, kiek maksimaliai laiko gali tekti laukti konkrečiu atveju.
Pagal naujos redakcijos įstatymą, skubi pagalba turi būti suteikta ne vėliau kaip per parą, pas šeimos gydytoją pacientas patekti turi ne vėliau kaip per savaitę. Antrinis, tretinis lygmuo, taigi, echoskopuotojas ir kiti specialistai, turės būti pasiekiami ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, o planinės operacijos įvykdomos per 2 mėnesius.
„Atsiranda aiškūs dalykai, kurių pacientai gali tikėtis“, – pabrėžia Paramos onkologiniams ligoniams organizacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas. Pasak jo, dabar onkologiniams ligoniams, kuriems pirmą kartą diagnozuotas vėžys, jau galioja panaši maksimalių eilių nustatymo tvarka.
„Nuo diagnozės įtarimo iki apsilankymo pas onkologą praeina ne daugiau nei 14 kalendorinių dienų, nuo diagnozės patvirtinimo iki gydymo pradėjimo vėl turi praeiti ne daugiau nei 14 kalendorinių dienų. Kitaip sakant, tai yra skirta tam, kad žmonės, kuriems įtariama onkologinė liga, būtų priimti ne po pusės metų, o apžiūrėti kuo greičiau“, – pasakoja Š. Narbutas.
Pasak jo, su tokiu onkologinių pacientų priėmimo greičiu „atrodome geriau, lyginant su daugeliu kitų Europos valstybių.“