Anot „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro gydytojo chirurgo Antano Eigmino, tai yra gan paslankus ovalinis darinys, čiuopiamas po oda, virš raumenų. Lipomos dažniausiai susiformuoja po oda, tačiau gali atsirasti ir pilvo ertmėje, dubens srityje, įvairiose liaukose ir kitur, kur randamas riebalinis audinys.
„Lipoma – dažniausias minkštųjų audinių auglys, aptinkamas 1 iš 1000 žmonių. Paprastai jų dydis būna apie 2–5 cm, tačiau pasitaiko ir didesnių nei 10 cm. Dažniausiai jos aptinkamos vyresniems nei 40 m. pacientams, tačiau gali atsirasti bet kokiame amžiuje. Nors nėra nustatyto aiškaus ryšio su lytimi, šiek tiek dažniau jos iškyla vyrams“, – pasakoja A.Eigminas.
Kas lemia lipomų atsiradimą?
Šių riebalinių auglių atsiradimo priežastis nėra aiški, nors yra pastebėtas genetinis polinkis tarp šeimos narių, ypač jeigu kuris iš jų turi lipomatozę – daugybinius riebalinius guzelius. Lipomos dažniau pasireiškia žmonėms, sergantiems nutukimu, hiperlipidemija ar cukriniu diabetu, jų atsiradimas yra siejamas ir su patirtomis traumomis.
„Lipomos dažniausiai pastebimos rankų ir kojų srityse, ant nugaros, kaklo srityje ar ant peties. Poodiniai riebaliniai gumbai dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Visgi, dažniausiai juntamas diskomfortas dėl estetinio vaizdo ir lipomos dydžio, kai tampa nepatogu judėti ar dėvėti drabužius. Jeigu lipoma atsiranda šalia nervo, priklausomai nuo jos tūrio, žmogui gali sukelti skausmą“, – pažymi gydytojas chirurgas.
Jis pratęsia, jog lipomų diagnostika nėra sudėtinga, paprastai pakanka klinikinio ištyrimo ir / ar ultragarsinio tyrimo. Detalesnio ištyrimo prireikia tik tais atvejais, kai lipoma yra didesnė nei 10 cm, pastebimas greitas darinio didėjimas, skundžiamasi skausmu.
Jeigu lipoma atsiranda šalia nervo, priklausomai nuo jos tūrio, žmogui gali sukelti skausmą.
„Klinikinio ištyrimo metu taip pat matome, ar aplinkiniai audiniai yra kietai fiksuoti ar lipoma plinta arba auga iš gilesnių audinių nei paodis. Diferencinės diagnostikos metu galime taikyti magnetinio rezonanso tyrimą arba atlikti kompiuterinę tomografiją“, – sako A.Eigminas.
Ar lipomas reikia šalinti?
Vienareikšmių indikacijų lipomų šalinimui nėra – paprastai pacientai kreipiasi dėl estetinių priežasčių. Lipomos auga lėtai ir žmonės jas gerai toleruoja, tačiau kreipiasi tada, kai ji dėl savo dydžio trukdo judėti arba dėvėti drabužius.
„Kadangi lipoma yra nepiktybinis ir lėtai augantis darinys, rimtų komplikacijų sveikatai ji nesukelia. Visgi, verta žinoti, jog šalinant mažas, iki 5 cm, lipomas, tai atlikti yra daug paprasčiau, sumažėja pooperacinių komplikacijų rizika, o estetinis rezultatas būna daug geresnis“, – akcentuoja gydytojas chirurgas.
Pacientui pasirinkus šalinti lipomą, tai daroma chirurginiu būdu, atliekant pjūvį. Teoriškai dideles lipomas galima šalinti riebalų nusiurbimo būdu.
„Lipomas, kurios siekia iki 5 cm, šaliname pasitelkdami vietinę nejautrą, tam pakanka chirurginio procedūrų kabineto, o procedūra trunka iki 30–40 min. Didesnes nei 10 cm lipomas šaliname operacinėje, jų metu gali prireikti ir bendrinės nejautros, o operacija gali užtrukti 1 val. ir daugiau. Įprastai, šalinant nedideles lipomas, jokio papildomo pasiruošimo nereikia“, – teigia A.Eigminas.
Operacijos neužkerta kelio naujų darinių formavimuisi
Verta žinoti, jog po visų chirurginių operacijų pacientams yra ribojama fizinė veikla bei keletą dienų rekomenduojama vengti šlapinti žaizdas. Iki siūlių pašalinimo reikalingas žaizdų tvarstymas, taip pat, siekiant geresnio estetinio efekto, rekomenduojama vengti saulės.
„Po sėkmingų chirurginių operacijų lipomos neatsinaujina, tačiau, jeigu pacientui nustatomos daugybinės lipomos – lipomatozė, chirurginė operacija neužkerta kelio naujų darinių atsiradimui. Kaip jau minėjau, kadangi lipomų kilmė nėra aiški, rekomendacijų, kaip jų išvengti, nėra“, – primena gydytojas chirurgas.
