Vienos ligos priežasties nėra
Depresija – viena labiausiai paplitusių ligų, kuri pasireiškia prislėgta nuotaika, sulėtėjusiu mąstymu ir judesiais. Tyrimai rodo, kad kuo turtingesnė šalis, tuo daugiau jos žmonių serga depresija. Nustatyta, kad tarp vyresnių žmonių sergančiųjų depresija daugėja. Ši liga dažniau kankina moteris, vienišus žmones. Manoma, kad bent kartą gyvenime depresija gali sirgti nuo 5–8 proc. iki 20–30 proc. žmonių. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, klinikinė depresija vargina apie 10 proc. moterų ir 4 proc. vyrų.
Kodėl vieni serga depresija, kiti ne? Vienos ligos priežasties nėra, o ir apskritai ligą sukeliančios priežastys ir procesai nėra iki galo aiškūs. Anot gydytojos psichiatrės Rasos Grigienės, depresija – tai proto liga, kurios metu dėl įvairių priežasčių suardomas galvos smegenų biocheminis balansas ir impulsai tarp nervinių ląstelių. Mokslininkai mano, kad depresijos išsivystymui įtakos turi šių nervinius impulsus pernešančių medžiagų (neurotransmiterių) – serotonino, noradrenalino ir dopamino – disbalansas smegenyse. Tačiau pastaruoju metu pasigirsta mokslininkų nuomonių, kad depresija yra ne proto, o kūno liga, kuriai vystytis įtakos turi uždegimo procesai organizme, dėl kurių suaktyvėja imuninė sistema ir smegenyse „įsijungia ligos būsena“. Toks požiūris netgi suteikia prielaidų priskirti depresiją prie infekcinių, bet ne užkrečiamųjų ligų.
Taigi depresija gali sirgti vaikai, jauni ir pagyvenę asmenys, liga nepaiso nei socialinio statuso, nei turtų. Įtakos ligai vystytis turi paveldimumas, ligos, stresinės gyvenimo aplinkybės, piktnaudžiavimas alkoholiu, tam tikri asmenybės bruožai, vaistai, mityba.
Jei depresija sirgo mama, sirgsiu ir aš?
Anot gydytojos psichiatrės Dalios Mičiūnienės, paveldimumas yra vienas iš depresijos rizikos veiksnių ir turi įtakos ligai vystytis. Manoma, kad žmonėms, kurių pirmos eilės giminaičiai sirgo depresija, tikimybė susirgti šia liga padidėja 1,5–3 kartus. Tačiau, anot gydytojos, svarbu žinoti, kad paveldima ne liga, o tik polinkis ja sirgti. Be to, depresija suserga ir žmonės, kurių giminėje nebuvo tokių ligonių. Tad paveldimumas ne visada turi lemiamą reikšmę.
Kaip jau minėta, depresiją gali sukelti neigiami įvykiai – netektys, skyrybos, nesėkmės darbe ir kt. Ligą gali sustiprinti šviesos trūkumas rudens–žiemos periodu, netinkama mityba. Žinoma, kad moterims gali vystytis pogimdyvinė depresija. Depresiją gali sukelti kitos ligos ar būklės, pvz., onkologinės ligos, kraujotakos sutrikimai, galvos traumos, taip pat skydliaukės sutrikimai, širdies ir kraujagyslės ligos, kitos psichikos ligos, infekcijos, operacijos, medikamentai, alkoholis, narkotikai, kt.
Gydytoja neurologė Zita Pučkienė pažymi, kad, atsižvelgiant į vyraujančias depresijos priežastis, liga skirstoma į endogeninę, kurią daugiau nulemia vidinės priežastys, ir egzogeninę, kai ligai labiau įtakos turi išorės veiksniai. Vidinės priežastys – tai įvairios jau minėtos ligos ir būklės. Endogeninei depresijai būdingas paveldimumas, t.y. kai šia liga sergančių žmonių yra tarp giminių. Tokiais atvejais depresija neretai prasideda jaunystėje (iki 25-erių metų). Egzogeninė depresija išsivysto po patirto stipraus sukrėtimo, pvz., artimojo netekties, atleidimo iš darbo, arba galbūt ne tokio smarkaus, tačiau ilgą laiką trunkančio streso.
Ar yra depresiją sukeliančių genų?
Mokslininkai ieško genų, kurių mutacijos gali turėti įtakos ligai rastis. Manoma, kad depresija išsivysto kaip rezultatas šių genų veiklos ir aplinkos veiksnių įtakos. Pvz., gyvenamosios vietos pakeitimas, darbo praradimas, netektys, trauma gali būti tie veiksniai, kurie gali išprovokuoti depresijos išsivystymą žmogui, turinčiam vadinamųjų depresijos genų.
Kita vertus, Kanados mokslininkai nustatė, kad vadinamasis „nutukimo genas“ FTO taip pat yra ir „linksmumo genas“, jis depresijos riziką sumažina 8 proc. Tai parodė tyrimas, kuriame dalyvavo žmonės iš 21 šalies ir kurio metu buvo ištirta 17,2 tūkst. DNR pavyzdžių (šaltinis – www.delfi.lt). Taigi yra ne tik depresijos išsivystymą skatinančių, bet ir jos riziką mažinančių genų.
