Būtent perteklinis socialinių tinklų naudojimas gali tapti didžiule problema, susijusi su šiuolaikiniu gyvenimo būdu. Koks šio elgesio pobūdis, kaip sau padėti ir kada turi įsikišti tėvai, pasakoja klinikinis psichologas-psichoterapeutas dr. Julius Burkauskas.
Priklausomybės požymiai
Supažindindamas su interneto pavojais, psichologas išskiria kelis kriterijus, leisiančius suprasti, kada žmogus nuo mėgstamos veiklos tampa priklausomas. Pirmieji jų – kai šios veiklos nepavyksta kontroliuoti ar nesiseka sustoti: „Norime baigti naršyti socialiniuose tinkluose, bet pamatome dar vieną įrašą, kuris mus sudomina. Gauname trumpalaikį apdovanojimą (stimulą mūsų smegenims). Tai mus paskatina likti ilgiau. Žmogui tampa sunku kontroliuoti praleidžiamą laiką.“
Antras priklausomybės kriterijus, pasak dr. Juliaus Burkausko, galėtų būti stiprus noras įsitraukti į veiklą. Jei to padaryti nėra galimybių, patiriamas diskomforto, nepatogumo jausmas.
Gali būti, kad dėl to jausmo, arba, kitaip sakant, noro, kad jis kuo greičiau dingtų, nepavyksta susidėlioti ir prioritetų, kurie tampa jau trečiuoju psichologo įvardytu priklausomybės kriterijumi.
„Jaunuolis pirmenybę teikia pasitenkinimą teikiančiai veiklai, o tik vėliau kitiems užsiėmimams. Dėl to nukenčia santykiai, mokslai, patiriamas protinis, fizinis nuovargis. Jam atrodo, kad tai yra viskas, ko jam labiausiai reikia. Nuolatinis užsiėmimas šia veikla gali tapti žalingas ir paveikti psichologinę būseną“, – paaiškina specialistas.
Kalbėdamas tik apie socialinius tinklus, J.Burkauskas pabrėžia, kad ne visi santykiai su technologijomis atspindi priklausomybę. Kai kuriais atvejais dažnas socialinių tinklų naudojimas veikiau rodo socialinį nerimą.
„Žmogui gali būti sunku bendrauti gyvai, sunku pasidalyti savo jausmais, kalbėti apie save su kitais. Todėl jis eina į virtualų santykį, virtualioje erdvėje bendravimas tampa lengvesnis, galima bet kada atsitraukti, jaunuolis jaučia galintis situaciją kontroliuoti. Jis įsitraukia į tą veiklą vengdamas gyvo bendravimo, sau palikdamas tik socialinę erdvę. Ir nors tokiu būdu žmogus patiria pasitenkinimo jausmą, ne visada pavyksta įveikti socialinį nerimą, dėl kurio gali sulaukti ir neigiamų pasekmių“, – tikina psichologas.
Kaip atpažinti, ar esu priklausomas nuo socialinių tinklų?
Norint atpažinti, kada žmogus tampa priklausomas nuo socialinių tinklų, anot dr. J.Burkausko, galima sau užduoti kelis klausimus, padėsiančius tai identifikuoti.
Klausimai, kurie padės atpažinti probleminį santykį su internetu ir socialiniais tinklais:
• Ar dėl socialinių medijų naudojimo apleidžiate namų ruošos darbus?
• Ar jaučiatės įsitempę, susierzinę, patiriate stresą, jei nenaudojate socialinių medijų?
• Ar būna taip, kad norite sumažinti laiką socialinėse medijose, bet to padaryti nepavyksta?
• Ar naršote socialinėse medijose vietoje to, kad miegotumėte?
• Ar bandote nuslėpti, kiek laiko praleidžiate internete?
Jei nesate tikri, ar naudojatės internetu per ilgai, galite pasitikrinti atlikę testą čia.
Jei į didžiąją dalį šių klausimų atsakėte teigiamai, tai gali būti akivaizdus ženklas, kad tapote priklausomas nuo socialinių tinklų: „Tai labai įtraukia ir sukelia euforijos jausmą. Būna, kad žmogus tampa irzlus, jaučia stresą ir pastebi, kad prisijungus tas geras jausmas sugrįžta. Reikia suprasti, kad kai kurių žmonių smegenys yra jautrios šiems dalykams, todėl labai svarbu pastebėti tuos ženklus, apie kuriuos ką tik kalbėjome. Jei smegenys jautrios, jos greitai pasikabins ant socialinių medijų kabliukų ir algoritmų.“
Šiuolaikinėje visuomenėje stebimas ir FoMO (angl. fear of missing out) efektas. Pasak psichologo, tai reiškia, kad žmogus į socialinius tinklus jungiasi iš baimės praleisti svarbų turinį. Dėl to jis jaučia nerimą, baimę ir norą nuolat tikrinti socialines medijas.
Sprendimai, mažinantys priklausomybės riziką
Visgi kaip ir kiekvienos priklausomybės, taip ir priklausomybės nuo interneto gali būti išvengta. Pasak specialisto, vienas iš efektyviausių būdų atsitraukti nuo socialinių tinklų – laiko planavimas.
„Gavus kokius nors pranešimus, juos galiu perskaityti tuo metu, kai pats susiplanuosiu, bet ne tada, kai juos gaunu. Tą patį galima padaryti ir su skaitmeniniais laikrodžiais – išjungti žinučių signalus arba pakeisti į mechaninius laikrodžius. Dėmesingas įsisamoninimas (angl. mindfulness), kaip dėmesio valdymo praktika, gali labai padėti sumažinti žmonių probleminį santykį su skaitmeninėmis technologijomis“, – tikina pašnekovas.
Dar vienas J.Burkausko patarimas – mokymosi, darbo metu iš akiračio patraukti visus darbui nereikalingus technologinius prietaisus. Tik atlikus visas užduotis, užtvirtinus informaciją ir, žinoma, išsimiegojus galima ir vėl naudotis technologijomis ir jose esančiais socialiniais tinklais.
Juk įprastai telefone gavus pranešimą, į jį bandome kuo skubiau sureaguoti. Tačiau, kaip pabrėžia specialistas, svarbu nepamiršti – peržiūrėjus vieną turinį, netrukus įtrauks ir kitas, o dar po kurio laiko ir trečias.
„Turime išmokti padaryti pauzę, susivokti, kokios mintys, emocijos ateina ir kaip reaguoja kūnas. Taip mokomės priimti sąmoningą atsaką. Tai reiškia, kad jei apsisprendžiu laikytis šios psichologinės higienos, sveikų santykių su technologijomis įgūdžių, tas atsakas ir bus naujienų sekimo atidėjimas iki tol, kol tam skirsiu savo laiką. Tuomet pats galėsiu valdyti technologijas, o ne jos mane“, – teigia pašnekovas.
Tėvų pavyzdys, dėmesys ir pagalba – labai svarbu
J.Burkauskas pastebi, kad kai kurie jaunuoliai ne visada atpažįsta savo priklausomybę nuo interneto, todėl pagalba iš šalies – būtina. Anot jo, labai svarbus šeimos narių įsitraukimas ir susitarimas dėl technologijų naudojimo.
„Jauni žmonės dažnai namo grįžta po sunkių mokslų ar darbų ir jiems norisi atsipalaiduoti, todėl dažnai tai padaroma su technologijomis, skaitmeniniais prietaisais. Svarbu sutarti, kiek tų santykių su technologijomis reikia ir kokius santykius su jomis norime kurti“, – sako psichologas.
Besidomėdamas JAV atliktais tyrimais, specialistas išsiaiškino, kad daugiau kaip 50 proc. vaikų sako norintys tėvų pagalbos ir kontrolės dėl technologijų, nes patiems sunku tai padaryti: „Kai tėvai prisiima atsakomybę, jie gali palengvinti vaikų santykius su technologijomis. Jei santykiai problematiški, vaikai pyks, nervinsis. Šiuo atveju tėvų atsakomybė – nubrėžti ribas ir rasti sutarimą. Žinoma, iš pradžių gali būti sudėtinga, bet pokalbiai, bendravimas, supratimas pagelbės siekiant susitarti ir padės ilgalaikėje perspektyvoje.“
Svarbu sutarti, kiek tų santykių su technologijomis reikia ir kokius santykius su jomis norime kurti.
J.Burkauskas sako, kad sveikesniu santykiu su technologijomis rūpinasi ir padėti tėvams gali Skaitmeninės etikos centras, kurio ekspertai drauge su Paramos vaikams centro psichologais sukūrė dokumento – Šeimos susitarimo – šabloną. „Jame galima numatyti, kiek ir kokių technologijų bus naudojama, kiek laiko tam skirs kuris šeimos narys. Pavyzdžiui, gali būti susitarimas, kad kompiuteriu galima naudotis dvi valandas, per kurias jaunuolis spės pažaisti ir patikrinti socialinius tinklus“, – pabrėžia jis.
Išsigydžius – geresnė fizinė ir emocinė sveikata
Susidorojus su priklausomybe, pasirodys pirmieji požymiai, kad jaunuolio fizinė ir emocinė sveikata pagerėjo. Vienas jų – geresnė miego kokybė. Naktį naudojantis telefonu miegama trumpiau, tad palikus telefoną už miegamojo durų likus porai valandų iki laiko, kai einama miegoti, anot psichologo, jaunuolis taps ne tik žvalesnis, bet ir galės geriau įsiminti per dieną sukauptą informaciją. Tikėtina, jog ims gerėti jo akademiniai rezultatai, santykiai, atsiras laiko užsiimti kitomis veiklomis.
„Sprendimų priėmimas, atmintis būna stipriai paveikiami, jeigu technologijų vartojimas yra perteklinis. Sukontroliavus šiuos dalykus, santykiai su technologijomis nebebus probleminiai, atsiras pagrindas smegenims vystytis sveikai“, – pastebi psichologas.
Išmokus kontroliuoti savo laiką, emocijas ir mintis, pasak J.Burkausko, bus lengviau naudotis internetu. Kiekvieną kartą atlikus svarbią su mokslais ar darbu susijusią užduotį, bus jaučiamas tarsi nedidelis apdovanojimo jausmas.
„Pavyzdžiui, mes žinome, kad greitas maistas labai skanus, bet nesiūlome savo vaikams kiekvieną dieną jo valgyti. Lygiai taip pat yra ir su internetu: tai gali būti smagus užsiėmimas, bet nesiūlome internetu naudotis visą dieną. Tokiu būdu sukontroliuojame probleminį interneto naudojimą – išmokome smegenis laukti, patirti dabarties momentą, išbūti, susitvarkyti su neigiamomis emocijomis ar iššūkiais“, – apie tai, kaip kontroliuoti priklausomybę nuo socialinių tinklų, pasakoja psichologas.
Šia ir kitomis psichikos sveikatos pasidomėti išsamiau galite apsilankę nacionalinėje paltformoje pagalbasau.lt.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
