„Mus visus domina klausimas, kaip toliau vystysis ši koronoviruso pandemija. Ar Lietuvoje atsikartos Italijos scenarijus? Aš sakyčiau, kad mažai tikėtina. Ir tam, manau, yra keletas priežasčių“, – savo feisbuko paskyroje teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas.
Pasak mokslininko, viena priežasčių – skirtingas italų ir lietuvių kontaktų skaičius. Infekcijai plisti yra būtini kontaktai. Kitaip tariant, virusas be šeimininko ant skirtingų paviršių išgyvena nuo kelių valandų iki 3 dienų. Tad jei nėra kontaktų tarp žmonių (ar su jų daiktais), virusas ir neplinta.
Italai vaikai per dieną turi net 9 fizinius kontaktus su bendraamžiais, o vokiečių vaikai – 2–3.
„Tai mes jau žinome? O jums nekilo klausimas, kodėl koronaviruso atvejų skaičius gerokai sparčiau auga Italijoje ar Ispanijoje nei, tarkime, Vokietijoje ar Švedijoje?
Ką tik perskaičiau dar 2008 m. Joelio Moossongo su bendraautoriais publikuotą straipsnį. Čia autoriai tyrinėjo kelių Europos šalių gyventojų kontaktus skirtingose amžiaus grupėse per vieną dieną ir aiškinosi, kaip tai gali paveikti infekcinių ligų plitimą.
Buvo nustatyta, kad aktyviausiai tarpusavyje bendrauja mokyklinio amžiaus vaikai. Tačiau per dieną tenkantis kontaktų skaičius skirtingose šalyse yra skirtingas.
Italai vaikai per dieną turi net 9 fizinius kontaktus su bendraamžiais, o vokiečių vaikai – 2–3. Jei mes pažiūrėsime, kaip mokyklinio amžiaus vaikai bendrauja su pagyvenusio amžiaus asmenimis (seneliais), matome irgi didžiulius skirtumus: nuo 0,77–1,27 kontakto per dieną Italijoje iki 0,23–0,34 Vokietijoje.
Šis tyrimas suponuoja mintį, kad Italijoje virusas galėjo staigiai plisti dėl to, kad žmonės (ypač vaikai) gerokai daugiau kontaktuoja vieni su kitais. Šiauriečiai yra šiek tiek uždaresni, ir tai nėra palanku infekcijos staigiam plitimui. Toli siekiančių išvadų negalima daryti, bet atmesti šios prielaidos irgi nereikėtų“, – svarstė M.Stankūnas.
Taigi rekomendacija aiški – ypač jauni žmonės, kurie, pasak tyrimų, dažniausiai serga lengva forma arba visai be simptomų ir net neįtaria apie savo ligą, turėtų vengti kontaktų, ypač su pagyvenusiais, rizikos grupei priklausančiais žmonėmis. Tai ypač aktualu taps per nenumaldomai artėjančias Velykas. Per šeimos šventes neretai susieina net trys kartos – pagalvokite apie tai, ką teigia epidemiologai.
Susilaikyti nuo papildomų kontaktų rekomenduoja viso pasaulio gydytojai ir mokslininkai. Deja, epidemiologiškai rizikingiausia grupė (galinti užkrėsti daugiausia žmonių) šios rekomendacijos, kaip rodo tyrimai, laikosi prasčiausiai.
„Tyrimų duomenys rodo, kad blogiausiai socialinės distancijos laikosi dvidešimtmečiai trisdešimtmečiai, kurie dažniausiai serga lengviau, nors ir šioje amžiaus grupėje jau registruojamos mirtys. Patys to nežinodami, jie kelia didelę grėsmę senjorams ir lėtinių ligų turintiems asmenims.
KARANTINAS BUS TRUMPESNIS, jei mes nekontaktuosime, ir nutrūks viruso plitimo grandinė“, – antrina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas.