Vandens kiekis – kiekvienam skirtingas
Kiek iš tikrųjų vandens reikėtų išgerti, kad jo pakaktų visoms organizmo funkcijoms normaliai veikti? Dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Žana Antonova sako, kad kiekvienam organizmui reikalingas skirtingas kiekis vandens, kuris labai priklauso nuo žmogaus gyvenimo įpročių: suvartojamo kilokalorijų kiekio, fizinio aktyvumo, prakaitavimo ir kt.
„Kiekvienam žmogaus ūgio centimetrui rekomenduojama paskaičiuoti 10 ml vandens. Taigi, jeigu žmogaus ūgis siekia 1,60 cm, jis per parą turėtų išgerti ne mažiau 1 l 600 ml vandens.
Norintiems tiksliai žinoti, kiek vandens per dieną rekomenduojama išgerti, gydytoja siūlo pasinaudoti paprasta formule: „Kiekvienam žmogaus ūgio centimetrui rekomenduojama paskaičiuoti 10 ml vandens. Taigi, jeigu žmogaus ūgis siekia 1,60 cm, jis per parą turėtų išgerti ne mažiau 1 l 600 ml vandens. Išgeriant tiek vandens organizmas bus pilnai aprūpintas skysčiais.“
Vis dėlto, daugeliui žmonių toks kiekis gali būti sunkiai įveikiamas. Per mažai vandens žmonės išgeria paprastai dėl to, kad nejaučia troškulio, atsigeria kitų gėrimų, tačiau gydytoja juos ragina neapsigauti – kai žmogus pradeda jausti troškulį, jis jau būna praradęs apie 3 proc. skysčių. Organizmui toks praradimas gana didelis, todėl būtina kuo greičiau atstatyti skysčių balansą.
Žmogui geriant nepakankamai vandens, organizmas jį pradeda taupyti: pirmiausia vandens sumažėja odos ląstelėse, oda ima džiūti, praranda elastingumą, prastėja jos aprūpinimas krauju, sumažėja šlapimo ir prakaito išsiskyrimas, nors tai yra būtinos organizmo funkcijos. Trūkstant skysčių inkstuose gali pradėti formuotis akmenys, nes iš jų sunkiau pašalinamos kenksmingoms medžiagos.
„Gerti ar negerti vandenį yra įprotis, kurį reikia suformuoti“, – sako Ž. Antonova. Žmonėms, kuriems vanduo neskanus ir jie neįpratę gerti, ji pataria visada su savimi nešiotis vandens buteliuką, o darbe ant stalo pasidėti sklidiną stilinę ir nuolat gurkšnoti po truputį ir, jei taip skaniau, vandenį pasigardinti citrina ar mėtos lapeliu. Pasak dietologės, labai geras įprotis rytą pradėti stikline vandens: „Išgerti stiklinę paprasto vandens iš ryto net rekomenduojama. Vandens stiklinė ryte papildo skysčių balansą organizme ir paskatina virškinimo trakto veiklą, paruošia jį maisto priėmimui.“
Vanduo nurungia kitus gėrimus
Dietologų vertinimu, naudingiausias žmogui – tyras geriamasis vanduo. Sultys, kava ir arbatasu cukrumi turi kalorijų, todėl tokie gėrimai labiau priskiriami skystam maistui.Kavą ir stiprią arbatą mėgstantys žmonės turėtų žinoti, kad gėrimai, turintys kofeino, iš organizmo skysčius šalina, todėl prarastą vandens kiekį reikia papildyti. „Ne veltui, kavinėje prie espresso puodelio gaunate ir stiklinę vandens, – sako Ž. Antonova, – vandens reikėtų atsigerti po kiekvieno kavos puodelio, o jeigu esate užkietėjęs arbatos mėgėjas, rinkitės ją silpnesnę ir be cukraus, tačiau vandens taip pat neatsisakykite.“
Organizmui būtino vandens kiekio neužtikrina ir vaisvandeniai ar sultys. Jie gali tik papildyti skysčių atsargas, tačiau vandens neatstos. Be to, vaisvandeniuose gausu pridėtiniocukraus, kurio reikėtų vengti, todėl sveikiausia atsigerti paprastu vandeniu.
Sveikam žmogui nėra didelio skirtumo, kokį vandenį gerti – vandentiekiu tiekiamą ar mineralinį. Dietologės teigimu, jeigu vandens kokybė užtikrinama, galima gerti vandenį tiesiai iš čiaupo, o paįvairinimui galima rinktis ir mineralinį. Tik jo rūšį patariama nuolat keisti, kad organizmas gautų skirtingų mineralų. „Gazuotas vanduo greičiau numalšina troškulį, pagerina virškinimo trakto veiklą, apetitą“, – priduria Ž. Antonova.
