„Buvau apakinta meilės. Apgaudinėjau pati save, kad šis vyras skirtas man, – guodėsi neseniai išsiskyrusi draugė. – Giliai širdyje jaučiau, kad kažkas ne taip, tačiau noras tikėti šviesia ateitimi užgožė visas abejones. Mačiau tai, ką norėjau matyti.“ Tikriausiai panašių istorijų išgirstume ne vieną. Kaip praregėti, kol nevėlu? Pranašysčių nesiūlysime – aprašysime ženklus, įspėjančius, kada verta suklusti prieš ištariant lemiamą „taip“ arba pasirašant skyrybų dokumentą.
Prieš vedybas
Ar esate 100 proc. tikra dėl savo sprendimo su šiuo vyru kurti bendrą ateitį? Pasitikrinkite, ar nerizikuojate! Štai keletas karštųjų taškų, kurie galėtų kelti abejonių.
Skubėjimas. Žinau, būti vienišai – ne pyragai. Ypač jei draugai lyg susitarę varsto bažnyčių duris, o jūs vis dar ieškote savo vienintelio pasimatymų lavinoje. Tačiau pulti bet kuriai simpatijai ant kaklo (griebk, kol nevėlu!) – irgi ne išeitis. Pažįstu nemažai porų, kurios nusprendė sukurti šeimas vos po pusmečio draugystės. Paklaususi, kodėl taip skuba, išgirstu ne itin romantiškų atsakymų: „Man juk jau per trisdešimt, negaliu daugiau laukti.“; „Reikia pradėti į santykius žiūrėti rimtai.“; „Labai norime vaikų...“ Racionalumas nugali jausmus. Labai tikiuosi, kad, pasibaigus medaus mėnesiui, šio sprendimo jie nesigailės. Ir kad iš tiesų prie altoriaus žengė ne todėl, kad spaudė laikas ir aplinkiniai, o kad iš jausmų sprogo širdis. Deja, dauguma porų dėl itin stipraus noro susituokti ignoruoja ženklus, įspėjančius, kad santykiai nėra tokie tobuli, kokių tikimasi.
Būkite nuoširdi: ar tikrai neturite jokių abejonių? Jei jų yra, kodėl skubate? Ar tai nėra griebimasis šiaudo: geriau ištekėti dabar, kol verda jausmai, nei vėliau, kai viskas išlįs į paviršių ir vėl teks vaikščioti į pasimatymus? Nemeluokite sau dabar, nes paskui turėsite meluoti visą gyvenimą.
Racionalizavimas. Jei jaučiate, kad kažkas tarp jūsų „nesiklijuoja“, vadinasi, taip ir yra. Nesistenkite įrodinėti sau priešingai, diskutuodama su draugėmis ir ieškodama galimų pateisinimų. „Gal aš perdėtai į viską reaguoju?“ – paklausite. Galbūt! Tačiau neskubėkite nustumti abejonės į šalį. Pagyvenkite su ja ir leiskite laikui atsakyti.
Draugo skundai apie „eks“ gali pasufleruoti, kokių abejonių kils dėl jūsų. Išaiškėjusios praeities kliūtys – galimi ateities karštieji taškai.
Nepalankumas „eks“. Vienas geriausių būdų numatyti savo ateitį – paklausti būsimo vyro apie jo „eks“. Visi žmonės turi tam tikrus santykių scenarijus, kuriuos yra linkę kartoti. Todėl prieš žengiant prie altoriaus pravartu išsiaiškinti, kaip partneris vertina savo buvusias drauges. Dėl kokių priežasčių jie išsiskyrė? Ar jis mato dalį savo kaltės, ar linkęs kaltinti tik partnerę? Draugo skundai apie „eks“ gali pasufleruoti, kokių abejonių kils dėl jūsų. Išaiškėjusios praeities kliūtys – galimi ateities karštieji taškai.
Polinkis kaltinti kitus. Atkreipkite dėmesį, kaip jūsų partneris tvarkosi su iškilusiomis kliūtimis. Ar dėl savo nesėkmių jis kaltina aplinką? Ar stengiasi tobulėti, siekti užsibrėžtų tikslų nepaisydamas pasitaikančių sunkumų? Ar prisiima atsakomybę už savo klaidas? Atsakymai į šiuos klausimus suteiks naudingų įžvalgų apie jo požiūrį į gyvenimą ir tai, kaip jis elgsis ateityje. Jei išrinktasis linkęs kaltinti kitus dėl savo nesėkmių, tikėtina, kad, kilus konfliktams, visą atsakomybę permes ant jūsų pečių. Ar tai priimtina – spręsti jums.
Po vedybų
Kad ir kaip to trokštų kiekviena pora, medaus mėnuo nėra amžinas. Tyrimai rodo, kad po vedybų pasitenkinimas santykiais pradeda mažėti. Ir ši kreivė smunka tuo greičiau, kuo labiau paleidžiame santykių vadeles. Pasitikrinkite, ar jūsų meilė nepasiekė dugno, ir jei taip, stokite į kovą!
Jei partneriai nedaro nieko, kad santykiai liktų pozityvūs, anksčiau ar vėliau neigiami dalykai išstumia šilumą iš širdies.
Kai pykstatės dažniau, nei juokiatės
Draugystės pradžioje viskas atrodo nepriekaištinga. Dėmesys, rūpestingumas, šilti žodžiai, staigmenos... Metams bėgant, partneriai skiria vis mažiau laiko vienas kitam. Nenuostabu, kad jausmai pradeda slopti. Tačiau sutuoktiniai, užuot dėję papildomų pastangų meilei kurstyti ir palaikyti, dažnai jausmus paleidžia pasroviui, tikėdamiesi, kad liks įsimylėję amžinai. Ir skaudžiai nusivilia, kai anksčiau santykius lydėjusį juoką ima keisti intensyvėjantys barniai. Jei partneriai nedaro nieko, kad santykiai liktų pozityvūs, anksčiau ar vėliau neigiami dalykai išstumia šilumą iš širdies. Kai minusai „suvalgo“ pliusus, belieka tik vienam kitą keiksnoti.
Sprendimas. Santykių svarstykles galima persverti į teigiamą pusę, jei abu partneriai dėl to prisiima atsakomybę. Pripažinkite, kad santuokai iškilo grėsmė ir reikalinga intervencija. Pasižadėkite skirti vienas kitam daugiau dėmesio, dėti daugiau pastangų tarpusavio ryšiui puoselėti. Kalbantis svarbu atsiriboti nuo kaltinimų ir kontratakų. Susitelkite į teigiamus santykių aspektus – dėl ko jūs vis dar džiaugiatės? Įvardykite, ko jums trūksta, ir įsipareigokite kasdien pasikalbėti apie jus tą dieną nudžiuginusius dalykus – tol, kol jūsų meilė vėl sustiprės. Elkitės taip, kaip elgėtės pažinties pradžioje: skirkite vienas kitam pasimatymus, darykite mielas staigmenas, rodykite savo jausmus.
Kai kaltinate vienas kitą
Nėra sutuoktinių, kurie kartais nesipyktų ar nepakritikuotų vienas kito. Vieni tai daro dažniau, kiti – rečiau, tačiau didžiausią pavojų kelia ne konfliktų dažnumas, o tai, kaip jie reiškiami ir sprendžiami. Kaip jūs pykstatės? Ar rėkiate, stengiatės versti kaltę vienas kitam, užuot ieškoję išeities?
Viena didžiausių sėkmingų santykių kliūčių – polinkis kritikuoti kito asmenybę ir daryti išankstines išvadas apie kito elgesį.
Viena didžiausių sėkmingų santykių kliūčių – polinkis kritikuoti kito asmenybę ir daryti išankstines išvadas apie kito elgesį. Pavyzdžiui, vėluojantį sutuoktinį galite apkaltinti abejingumu ir palaikyti šį faktą dar vienu įrodymu, kad jūs jam nerūpite, nors jis... tik pateko į spūstį. Jūsų ir partnerio reakcijos priklausys nuo to, kaip interpretuosite situaciją.
Jei dėliosite savo scenarijus ir įžeidinėsite sutuoktinį klijuodama jam etiketes („Tu manęs nemyli“), nieko gero nesitikėkite. Tokios išankstinės nuostatos ne tik įskaudins partnerį, bet ir privers jus pačią jomis įtikėti. Situaciją komentuodama iš savo varpinės – įvardydama savo, bet ne partnerio jausmus – padėsite ramaus pokalbio ir bendradarbiavimo pagrindą. O tai skatins ieškoti abiem priimtinų sprendimų, užuot svaidžius betikslius kaltinimus ir puoselėjus iliuzijas.
Sprendimas. Nekritikuokite kito asmens savybių ir nedarykite išankstinių išvadų apie jo elgesio priežastis. Išreikškite savo susirūpinimą pasiūlydama sprendimą. Vartokite įvardį „aš“, o ne „tu“. Pavyzdžiui: „Jaučiuosi įskaudinta, kad pamiršai mūsų pasimatymą. Ar galėtum kitą kartą pasižymėti datą savo dienotvarkėje?“ vietoj „Esi bejausmis šunsnukis, toks tavo poelgis parodo, kad aš tau visiškai nerūpiu!“
Kai nustojate bendrauti
„Mes jau kuris laikas nebesiaiškiname santykių. Kylančius nesusipratimus tiesiog ignoruoju ir, jei įmanoma, išsprendžiu pati, nes vyras net nesistengia ką nors pakeisti“, – patirtimi dalijasi Daina. Atrodo, kad ji iš tiesų šiuo savo sprendimu patenkinta. „Anksčiau nuolat rėkdavome vienas ant kito, dabar vyrauja taika.“ Toks, Dainos manymu, prasmingas elgesys psichologų yra vertinamas kaip paskutinė santykių gyvavimo stadija. Santuoka, kurioje užkertami keliai bet kokiai komunikacijai – net ir konfliktams, pasmerkta žlugti. Nebent siekiama vegetuoti – būti vienuose namuose, tačiau neturėti nieko bendro. Dažnai prie tokio kraštutinio sprendimo prieinama, kai partneriai pavargsta pyktis, kaltinti, niekinti ir įžeidinėti vienas kitą.
Sprendimas. Identifikuokite silpnąsias komunikacijos vietas. Kodėl nebenorite aiškintis santykių? Galbūt esate linkę kaltinti vienas kitą? Galbūt partneris reaguoja gynybiškai, priimdamas pastabas pernelyg asmeniškai ir atšaudamas jums tuo pačiu? Atkreipkite dėmesį, kaip reaguojate į partnerio išreikštą nepasitenkinimą. Užuot į kaltinimą atsakiusi kaltinimu: „Nesumokėjau už butą, nes man nepriminei“, galėtumėte pripažinti: „Sutinku, pamiršau sumokėti. Kitą kartą užsirašysiu.“ Užuot svaidęsi kaltinimais ar vaikiškai į puolimą atsakę puolimu, turėtumėte vienas kitą paremti. Parodykite, kad jums rūpi partnerio jausmai, būkite empatiška. Taip pat išsakykite savo jausmus, parodykite savo poziciją, tačiau vartokite „aš“ vietoj „tu“ („Aš jaučiuosi vieniša“ vietoj „Tu nerodai man dėmesio“).
TAIP PAT SKAITYKITE: Neištikimybė: kaip atleisti tai, kas neatleidžiama? 4 etapų išgijimo kelias
Kai santykiai atsiduria antroje vietoje
Išsisėmę santykiai – nuobodūs, todėl paguodos ieškoma kitur. Kai kurios poros asmenines problemas mėgina kompensuoti viršvalandžiais darbe, nesibaigiančiais projektais ar perdėtu rūpinimusi vaikais. „Užsiimti bet kuo, kad tik nereikėtų grįžti į namus ir pažvelgti tiesai į akis“, – toks santykių krizę išgyvenančių partnerių moto. Jei jaučiate, kad skiriate vis mažiau dėmesio vienas kitam ir mieliau laiką leidžiate ne su šeima, gali būti, kad stengiatės pabėgti nuo įtampos ar ignoruojate atsiradusias kliūtis. Deja, problemos savaime neišsispręs, o bėgdami tik dar labiau nutolsite nuo pradinio taško.
Sprendimas. Prisiminkite, kiek laiko praleisdavote kartu pažinties pradžioje. Palyginkite, kiek jo praleidžiate dabar. Nekeista, kad, nematydami vienas kito, neturėdami progų vienas kitu pasidžiaugti, nebejaučiate aistros. Nustokite bėgti ir stokite į kovą su dabartimi. Pripažinkite, kad turite neišspręstų problemų, ir kartu su partneriu prisiimkite atsakomybę. Numatykite laiką, kurį bent porą kartų per savaitę skirsite tik vienas kitam. Kvieskite į pasimatymus ir pasistenkite susigrąžinti tas akimirkas, nuo kurių bėgote. Atkreipkite dėmesį, ar dėl santykių aukojatės vienodai: išlaikykite pusiausvyrą tarp „gaunu“ ir „duodu“. Kad meilė žydėtų, ja reikia rūpintis dviese. Ne ignoruokite, bet spręskite iškilusias problemas.