Ne. Ir tai įrodo tokie produktai kaip sausas (miltelių pavidalo) medus, džiovintos sultys, topinambų traškučiai ir daugybė kitų ausiai negirdėtų ir gomuriui nepažįstamų maisto naujovių.
„Maistas irgi nėra atsparus inovacijoms. Ir ačiū Dievui,“ – sako daugybę metų besidominti maistu, jo kokybe ir inovacijomis Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) profesorė Elvyra Jarienė.
„Kai aplinkoje ir taip pilna „tylių pavojų“, lemiančių ligų įvairovę ir plitimą, šiuolaikinis vartotojas ypač orientuotas į maisto kokybę, nes tai, ką duodame savo kūnui – grįžta dešimteriopai. Gera arba bloga savijauta. Todėl žmonės vis dažniau renkasi ne patį pigiausią, o kokybiškiausią produktą,“ – sako pašnekovė.
Kas lemia produktų kokybę? Tai, kaip jis išauginamas, kaip laikomas ar perdirbamas, kaip įpakuojamas, tai yra kelias nuo lauko iki stalo. Ekologiškai išaugintas grūdas gali virsti kokybiškiausia pilno grūdo duona arba organizmą netoleruojančių glitimo šaltiniu.
„Mano kuruojamos Maisto žaliavų kokybės ir saugos studijų programos studentai ir absolventai per 4 studijų metus tampa patys tikriausi maisto žaliavų kokybės ekspertai, gebantys generuoti maisto technologijų naujoves, kurti labai sveikus ir inovatyvius produktus, saugiai atkeliaujančius ant mūsų stalo,“ – sako E. Jarienė.
Vienas tokių – visiškai natūralūs, žemoje temperatūroje džiovinti uogų ir daržovių milteliai, be pridėtinių spalvos ir skonio stipriklių, galintys akimirksniu vitaminais ir mikroelementais papildyti kasdienį skubančio žmogaus racioną, pamaloninti gomurį kaskart nauju skoniu.
„Supermaistas vaikams ir suaugusiesiems, sportininkams, alpinistams, tolimųjų reisų vairuotojams ir netgi kosmonautams. Iš pirkėjų ir interneto sekėjų apie savo gaminamus produktus prekės ženklo „Sotu sotu“ vadovė Edita Danilčenko yra sulaukusi spalvingiausių epitetų, „ir tai nestebina, nes šie produktai – tikra vitaminų ir mikroelementų bomba,“ – sako ji.
E. Danilčenko uogų ir daržovių miltelių siūlo dėti į košes, sriubas, padažus, kokteilius, jogurtą, varškę, konditerijos gaminius. „Nenumaniau, kad kada nors gyvenime tiek daug laiko praleisiu socialiniuose tinkluose, tačiau dabar tai darau. Ir čia labai dažnai naujų idėjų pasiūlo patys produktų linijos „Sotu sotu“ vartotojai. Tarkime, kaip „apgauti“ mažylį, nemėgstantį moliūgų ar morkų, su jų milteliais pagamintais ledais be pridėtinio cukraus, kaip marinuoti šventinį kepsnį juodųjų serbentų milteliuose ar gyvenant emigracijoje pasigaminti pasiilgtų šaltibarščių – tam pakanka stiklinės kefyro, agurko ir šaukšto linijos „Sotu sotu“ burokėlių, kurie, beje, nėra virti ar konservuoti su actu“, – pastebi pašnekovė.
Ji pasakoja, kad „kažko imtis“ paskatino paaugliai sūnūs. Mat aktyviai sportuojantys vaikinukai buvo pradėję vartoti sportininkams skirtus maisto papildus.
„Suprantama, man tai nepatiko, todėl ir ėmiau galvoti, kokiu „šaukštu gamtos“ galėčiau pakeisti sūnų geriamus preparatus. Taip gimė mintis džiovinti ir malti dilgėles, špinatus, petražoles, o netrukus, suvienijus jėgas su ASU mokslininkais, visa tai išsivystė ir į verslo idėją,“ – prisimena Edita.
Apsisprendusios imtis savo verslo buvusios ASU absolventės akys, be abejo, pirmiausia nukrypo į savąją Alma mater. Čia ji išsinuomojo gamybinę patalpą ir ėmėsi darbo. Patalpa iš tiesų veikiau primena mokslinę laboratoriją nei maisto gamybos cechelį.
Paklausta, kodėl į 50–100 g paketėlius supilstytų uogų ir daržovių miltelių pavadinimas būtent „Sotu sotu“, pašnekovė teigia, jog vieno šaukšto šių miltelių pakanka tam, kad žmogaus organizmas gautų tiek vitaminų ir mikroelementų, kiek jų yra visame kilograme šviežių uogų ar daržovių. O kai kuriais atvejais netgi ir ne viename kilograme – išdžiovinus 25 kg braškių gaunama viso labo 1,8 kg sausosios medžiagos.
„Aukštą produktų kokybę pirmiausia lemia mokslu pagrįstas gamybos procesas. Džiovinimo temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 50 laipsnių. Esame nustatę, kad bent truputį aukštesnėje temperatūroje pradeda žūti naudingosios medžiagos, pakinta produkto spalva, todėl apsišarvuojame kantrybe ir džioviname ilgai, pavyzdžiui, spanguoles – beveik dvi savaites“, – aiškina pašnekovė, vardijanti „Sotu sotu“ asortimentą. Tai džiovintos ir labai smulkiai sumaltos įvairios miško bei kultūrinės uogos – mėlynės, spanguolės, bruknės, šaltalankiai, juodieji serbentai, avietės, braškės. Taip pat lapinės ir šakniagumbinės daržovės: špinatai, burokėliai, morkos, topinambai. Dar dilgėlės, kurių rinkti Edita pati važiuoja į už keliolikos kilometrų esantį mišką, ir pluoštinių kanapių žolė. „Visą žaliavą stengiuosi pirkti iš ekologinių, sertifikuotų įprastinės gamybos ūkių arba išsiauginti pati, tarkime, morkų sėklas perkuosi iš biodinaminio, kitaip tariant, iš „aukščiausios prabos“ ekologinio ūkio, nors tai atsieina 10 kartų brangiau. Bet galvoju, kad tai darau ne veltui, nes ir galutinis produktas turėtų būti sukaupęs daugiau energinio „užtaiso“, – dėsto pašnekovė, turinti planų ateityje visą „Sotu sotu“ asortimentą sertifikuoti kaip ekologinį.
Džiovinant uogas išteka nemažai sulčių, todėl Edita į ASU mokslininkus kreipėsi patarimo, kaip būtų galima efektyviai panaudoti ir jas. „Visą praėjusią žiemą atlikome eksperimentus, ir šie eksperimentai pasitvirtino. Purkštuviniame džiovintuve įvairias sultis purškėme į uždarą sistemą, joje sultis veikė šilto ir šalto oro srovės. Vandeniui išdžiūvus, žemyn biro kietosios dalelės. Tiesa, jų buvo labai mažai – nepilnas šaukštas iš litro sulčių. Taip pat eksperimentavome ir džiovindami medų. Ir sulčių, ir medaus milteliai – inovatyvūs, brangūs produktai, jie gali būti naudojami farmacijos, kosmetikos pramonėje. Taigi ateityje bandysime ir juos tiekti į rinką“, – ateities planais dalijasi pašnekovė.
