„Nebūdamas jaunas, žmogus gali būti jaunatviškas – tokia gali būti jo fizinė būklė, psichologija, emocijos, elgesys. Senėjimo nesustabdysime, bet yra būdų užkirsti kelią liguistai senėti“, – sako gydytojas neurologas, psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas, jau prieš dešimtmetį susidomėjęs senėjimo prevencijos medicina.
Jos tikslai – sveikatos stiprinimas, ankstyva diagnostika, gydymas ir senėjimo paskatintų disfunkcijų bei ligų „atšaukimas“. Po studijų Prancūzijoje ir JAV gydytojas Kaune įkūrė vieną pirmųjų „anti-aging“ krypties klinikų Lietuvoje. Joje įvairiais tyrimais turėjo būti įvertinama paciento būklė, nuodugniai išanalizuojami senėjimą skatinantys vitaminų, mikroelementų, hormonų ir kitokie trūkumai, parekomenduojamas juos įveikti galintis ir konkrečiam žmogui tinkamas priemonių kompleksas. Tačiau šiandien tokia klinika, kokią įsivaizdavo senėjimo prevencijos medicinos entuziastas, neegzistuoja. Ji nebuvo populiari. „Anti-aging“ klinikos ir užsienyje nedygsta kaip grybai po lietaus – pirmiausia, todėl, kad jų paslaugos nepigios.
Daugiausia tokių gydymo įstaigų šiuo metu yra Jungtinėse Valstijose ir Prancūzijoje, po jų eina Šveicarija ir Didžioji Britanija. Lietuvos žmonėms tikrai trūksta informacijos, kaip įvairūs diagnostiniai tyrimai prisideda prie ligų profilaktikos. Gaji nuomonė: „Jei nesergu, tai ko eiti pas medikus?“ Bet kaip tik dėl tokio požiūrio vėžys nustatomas jau ketvirtos stadijos. Dėl tokio požiūrio žmonės metų metus gyvena turėdami lėtinį burnos uždegimą (parodontozę ir kt.), kuris, „anti-aging“ medicinos atžvilgiu, – itin blogas dalykas, nes skatina įvairias ligas.“
Liguistas senėjimas? Skamba labai nekaip. Anot gydytojo, vienas reikšmingiausių veiksnių, lemiančių šio natūralaus proceso pobūdį, – miegas, jo kokybė. Jei, pavyzdžiui, žmogus serga miego apnėja (kvėpavimo pauzės miegant), jo smegenims ir kitiems organams nuolat trūksta deguonies. Tačiau daugelis nė nežino, kad ją turi. Dieninis mieguistumas, nuovargis, naktinis knarkimas – jos požymiai. Specialiais prietaisais miego apnėją galima nustatyti (taigi ir šiuo atveju reikalingas tyrimas) ir gydyti.
Pagal „anti-aging“ mediciną, itin svarbus ir pažinimo funkcijų, vadinamų kognityvinėmis, gerinimas. Tai koncentracija, dėmesys, atmintis...
„Pagal „anti-aging“ mediciną, itin svarbus ir pažinimo funkcijų, vadinamų kognityvinėmis, gerinimas. Tai koncentracija, dėmesys, atmintis... Pavyzdžiui, svetimų kalbų mokymasis – puiki liguisto senėjimo profilaktika (įrodyta moksliškai), o štai nuolatinis televizijos koncertų, įvairių šou žiūrėjimas kognityvines funkcijas tik silpnina, nes smegenis nepaprastai bukina, – aiškina Julius Neverauskas. – Kognityvinė elgesio terapija – vienintelė moksliškai pagrįsta psichoterapijos rūšis, mokanti žmogų, kaip keisti savo mintis, emocijas, elgesį tam, kad geriau jaustųsi ir gyventų. Ji padeda atsikratyti depresijos, liguisto nerimo, streso, kurie labai smarkiai skatina senėjimą. Kita vertus, svarbu išmokti susitaikyti su tuo, ko pakeisti negalima, ir išmokyti smegenis „matyti realybę“. Lavinant jas dėmesingo įsisąmoninimo metodu („mindfulness“), kuris – kognityvinės elgesio terapijos dalis, didėja žmogaus išmintis, kūrybingumas, gerėja adaptacija, o visa tai padeda išlaikyti jaunatviškumą. Beje, mano į devintą dešimtį įkopę tėvai turi visokių ligų ir jas lydinčių skausmų, bet jie nekenčia, nes atsisako emociškai reaguoti į skausmą. Tai ir yra išmintis.“
Juliaus Neverausko „anti-aging“ programa
1. Daug dirbu. Organizmas priima iššūkius ir prisitaiko didindamas savo pajėgumą.
2. Lavinu smegenis. Kognityvinių gebėjimų didinimas labai prisideda prie senėjimo proceso stabdymo.
3. Stengiuosi valgyti subalansuotą maistą, aprūpinti organizmą reikalingomis medžiagomis.
4. Bendrauju ir su jaunais, ir su vyresniais žmonėmis – yra ko pasimokyti iš abiejų grupių.
5. Planuoju (deja, tik planuoju) miegoti daugiau – po 6–7 val., tačiau kol kas miegu apie valandą mažiau, negu reikia.“
