Pastaruoju metu vis daugiau informacijos pasirodo apie neigiamą aplinkos poveikį žmogaus reprodukcinei sistemai, nors atlikti tai patvirtinančius tyrimus su žmonėmis labai sudėtinga. Mat gyvename aplinkoje, kurioje mus veikia daugybė jos veiksnių.
Visgi mokslininkai jau seniai kalba apie tokių medžiagų, kaip ftalatai ir bisfenolis, daugiausiai naudojamų plastmasių gamyboje, poveikį. Kai kurios studijos rodo, kad jeigu vyro šlapime randami didesni kiekiai ftalatų ir bisfenolių, jo spermos kokybė dažniau būna blogesnė.
Kitas įdomus pastebėjimas, kad net jei randamas chemikalų kiekis produktuose neviršija nustatytų normos ribų, jie vis tiek turi įtakos spermos kokybei. Taigi rekomendacijos vengti plastikinių indų ir butelių turi pagrindo. Beje, ftalatų randama net motinos piene. Apskritai endokrininei sistemai pavojingų medžiagų, esančių mūsų aplinkoje, šiuo metu priskaičiuojama daugiau kaip 200.
Cheminės medžiagos linkusios kauptis organizme ir gali nekontroliuojamai paveikti gyvybinius procesus: sutrikdyti endokrininę sistemą, mažinti už vaisingumą atsakingų hormono kiekį, sukelti oksidacinį stresą, pagaliau turėti įtakos vaisiaus vystymuisi bei nėštumo komplikacijoms.
Kitas didelis šaltinis, iš kurio, pasak specialistų, į žmogaus organizmą patenka teršalai, – kosmetika ir higienos prekės. Bene labiausiai žinoma iš šių medžiagų – parabenai. Neigiamas jų poveikis aptiktas tiriant nėščias moteris bei bendrą vyro ir moters vaisingumą.
Taip pat jau seniai diskutuojama, ar vyrų vaisingumo problemos gali būti susijusios su plačiai paplitusiomis sauskelnėmis kūdikystėje. Moterų vaisingumui jų poveikis nepatvirtintas, tačiau yra pagrindo manyti, kad vyrų spermos kokybei jos turi įtakos. Sėklidės nuleistos į kapšelį tam, kad būtų vėsesnėje aplinkoje, nes aukštesnėje temperatūroje blogėja jų funkcija. Tuo tarpu aplinkos temperatūra sauskelnėse būna kaip tik pakilusi.
Europos mokslininkai paskaičiavo, kad vaisingumo sutrikimų turi 15 proc. porų. Daroma prielaida, kad iš viso pasaulyje su šia problema susiduria 48,5 milijonai gyventojų.
Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Danieliaus Serapino teigimu, nevaisingumas – ne tik medicininė, bet ir psichologinė problema.
„Viena vertus, pats nevaisingumo faktas yra iššūkis porai, kita vertus, tam tikri veiksniai, tarp jų – ir neišspręsti vidiniai kompleksai, tam tikri ribojantys mąstymo stereotipai bei paveldėti (per kartas perduodami) ydingi šeimos modeliai, gali būti kliūtis šeimos pagausėjimui“, – teigė pašnekovas.
Su mediku kalbamės apie tai, ar įvairių veiksnių nulemtas nevaisingumas visada yra nuosprendis porai.
– Kaip mažėja moters tikimybė pastoti su amžiumi?
– JAV Akušerių ginekologų asociacija apskaičiavo, kad 1 iš 4 moterų, būdamos 20–30 metų amžiaus, gali pastoti tiesiog vieno mėnesinių ciklo metu. Tačiau tik 1 iš 10 keturiasdešimtmečių pastoja per pasirinktą mėnesinių ciklą. Bendrai nustatyta, kad moterų vaisingumas ima mažėti po 35 metų. Taip pat dažniau su vaisingumo problemomis susiduria poros, kuriose vyrui yra daugiau nei 40 metų.
– Kokie gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniai turi įtakos vaisingumui?
– Iš tiesų, pagrindiniai veiksniai, neigiamai veikiantys vaisingumą, yra susiję su išorine aplinka ir gyvenimo būdu. Tai lemia socialinių bei elgesio modelių pokyčiai visuomenėje, kurie susiję su didesniu kenksmingų veiksnių paplitimu.
Pastaraisiais metais padaugėjo tyrimų, rodančių, kad elektromagnetinė spinduliuotė (mobilieji telefonai, navigacinė sistema ir kt.), rūkymas, platus plastmasės naudojimas buityje yra rimti rizikos veiksniai vaisingumui. Pasak Vengrijoje atlikto prospektyvinio tyrimo, vyrų, kurie kelnių kišenėje ar ant diržo nešiojosi mobilųjį telefoną, spermos rodikliai per pusmetį pablogėjo 20–30 proc.
Taip pat jau yra žinoma, kad tiek moterų, tiek vyrų vaisingumą mažina rūkymas. Poveikis vyksta per oksidacinį stresą bei DNR pažaidų sukėlimą. Moterims, kurios rūko, tikimybė pastoti mažesnė net 40 proc., nes tabako dūmai neigiamai veikia kiaušidžių folikulų brendimą bei gimdos gleivinės implantacinę funkciją. Tai pastebėta net moterims, patiriančioms dirbtinio apvaisinimo procedūras. Todėl planuojant nėštumą rekomenduojama bent tris mėnesius nerūkyti ir vengti kitų žalingų veiksnių.
– Kaip vaisingumas susijęs su genetika? Kaip dažnai aptinkamos genų mutacijos ir kaip jos pasireiškia?
– Dalis genetinių pokyčių, kurie įgyjami jau pradėjimo momentu, žmogui gali pasireikšti tik suaugusiame amžiuje arba tik tuomet, kai pradedama planuoti vaikus. Chromosomų pokyčiai diagnozuojami atliekant žmogaus kariotipo (cromosomų rinkinio) tyrimą iš periferinio kraujo limfocitų.
Nevaisingumo atveju gali būti nustatomos įvairios chromosomų mutacijos. Iš chromosomų skaičiaus anomalijų vyrams dažniausia ir priedinė X chromosoma, lemianti Klinefelterio sindromą. Šiam sindromui būdingas aukštas paciento ūgis, silpniau išreikšti lytiniai požymiai, o spermos tyrime nerandama nei vieno spermatozoido. Kartais šie pacientai neturi jokių išorinių defektų, o vienintelis požymis būna nevaisingumas.
Moterims pasitaikanti chromosomų skaičiaus anomalija vadinama Ternerio sindromu, nulemtu X chromosomos trūkumo (be kitų požymių, jis pasireiškia lytinių liaukų funkcijos nepakankamumu). Apskritai, esant nevaisingumui, chromosominiai pokyčiai aptinkami apie 2–3 proc. atvejų. Mutacijų dažniui lytis neturi įtakos – panašus jų skaičius randamas tiek vyruose, tiek moteryse.
Būna geninių pokyčių ir DNR grandinėje. Dėl jų gali didėti kraujo krešumas, o tai lemia nevaisingumą arba besikartojančių persileidimų riziką.
Moterims, kurios rūko, tikimybė pastoti mažesnė net 40 proc.
– Kaip tokiu atveju galima padėti vaiko susilaukti norinčiai porai?
– Dėl krešumą didinančių mutacijų kilusį nevaisingumą galima kontroliuoti pasitelkiant vitaminų derinius, vaistus, mažinančius kraujo krešėjimą, keičiant mitybos įpročius. Ypatingą dėmesį gydymui reikėtų skirti aptikus homozigotinę C677T mutaciją MTHFR ( metileno tetrahidrofolato reduktazės) gene. Pacientėms, kurioms buvo nustatytas aukštas homocisteino kiekis, dažniausiai yra skiriama specialių aktyvių vitaminų B12 , B6 ir folio rūgšties (dar vadinamos metilfolatu) terapija.
Moterų populiacijoje dažniausiai aptinkamos genų mutacijos ir yra MTHFR geno pakitimai. Jų dažnumas siekia nuo 5 iki 20 proc. Tačiau šie genetiniai pakitimai moters organizme ir koreguojami lengviausiai. Tai reiškia, jog netgi genetiškai nulemtą nevaisingumo priežastį, kuri paprastai turėtų būti suvokiama kaip esama gyvenimo duotybė, vis dėl galima keisti.
Esant chromosomų pokyčiams gydymo nėra, yra tik prognozė.
Atlikta įvairių mokslinių studijų, atskleidžiančių, kaip kinta moterų tapatumas susidūrus su vaisingumo sutrikimais.
– Ar būna atvejų, kai ištyrus nerandama jokių medicininių priežasčių nevaisingumui, ir ką tuomet galima porai patarti?
– Šalia medicininių priežasčių ne mažiau svarbios ir psichologinės nevaisingumo priežastys. Juk mūsų smegenys – galinga psichoneuroendokrinologinė laboratorija.
Yra atlikta įvairių mokslinių studijų, atskleidžiančių, kaip kinta ypač moterų tapatumas, joms susidūrus su vaisingumo sutrikimais: atsiranda „neišbaigtos“, „nesančios“ savasties jausmas, atskirumo nuo kitų dėl savo „nenormalumo“ jausmas, savo profesinio tapatumo persvarstymai, depersonalizacijos, menkavertiškumo jausmas, dvejonės dėl savo moteriškumo ir kt.
Saviugda, dvasinis ir fizinis tobulėjimas, sveika gyvensena plačiąja prasme, psichologinio atsparumo ugdymas yra nespecifiniai, bet labai svarbūs veiksniai ne tik vaisingumui, bet ir bendrai sveikatai.
– O kaip galima paaiškinti atvejus, kai moteris pastoja ir pagimdo labai vėlyvame amžiuje, kuomet, regis, pastoti, tikimybės praktiškai nėra?
– Kiekvienas atvejis yra unikalus. Statistika rodo, kad per 20 proc. visų Lietuvos gimdyvių yra vyresnės nei 35 metų. Tačiau net ir sulaukus 45-erių, tik 5 proc. moterų bus diagnozuota vaisiaus chromosomų patologija, o 95 proc. šių brandžių mamų pagimdys sveikus kūdikius! Be to, brandžiame amžiuje yra didesnė tikimybė susilaukti itin talentingo vaiko. Juk Einsteino, Dostojevskio ar Bethoveno tėvai šių genijų susilaukė būdami vyresni nei 35 metų.
Net ir sulaukus 45-erių, tik 5 proc. moterų bus diagnozuota vaisiaus chromosomų patologija, o 95 proc. šių brandžių mamų pagimdys sveikus kūdikius!
Kaip ir buvo minėta vaisiaus, sveikatai įtakos turi ne vien tėvų amžius, bet ir gyvenimo būdas, gyvenimo sąlygos. Žmonių mintis ir emocijas atspindi tam tikri baltymai, vadinami morfogenais, kurie patenka į lytines ląsteles ir reguliuoja genų pasiskirstymą.
Jeigu moteris nuolat patiria didžiulį stresą, tai gali paveikti būsimo kūdikio genus. Svarbi ir aplinka, kurioje šeima gyvena, kadangi aplinkos veiksniai gali lemti ir poros vaisingumą.