Turbūt daugiausia panašių kalbų išgirsta darželių ir pradinių klasių auklėtojos, kurioms mažieji stebėtojai mėgsta pasipasakoti namų naujienas. Įprasta manyti, jog vaikai nepastebi „nekalto“ tėvų išgėrinėjimo, ypač jei tėvai pomėgio „gurkšnoti“ alkoholinius gėrimus nedemonstruoja prie atžalų. Vis dėlto pro vaikų akis nepraslysta niekas.
„Alkoholio vartojimas – viena didžiausių Lietuvos problemų. Tai paliečia daug šeimų, bet problema dažnai yra slepiama. Tačiau vaikai turi stebėtiną jautrumą tėvams – tiek psichologinį, tiek grynai fizinį. Manau, kad tai yra susiję su evoliucija bei išgyvenimu – juk nuo tėvų priklauso vaiko gerbūvis, savijauta. Dažnai girdžiu tėvų pasakymus: mes prie vaiko nesipykstame, jis nemato mūsų konfliktų. Tačiau konsultacijoje vaikas pasakoja apie vonioje verkiančią mamą ar girtą tėtį“, – pasakojo viešosios įstaigos „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ psichologė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė.
Su specialiste kalbamės apie tai, ką vaikai jaučia, matydami alkoholį vartojančius tėvus.
– Mano kartos vaikams matyti tėvus vakarienės metu kartu su maistu vartojančius, vyną, nebuvo įprasta. Dabartiniai tėvai kur kas laisviau žiūri į tai ir nebesislapsto nuo vaikų, vartodami alkoholį. Kuris variantas geresnis (jei taip galima sakyti): tiesus ir atviras vartojimas, ar vis dėlto vengimas tai demonstruoti vaikų akivaizdoje? Kuris veiksmas gali padaryti daugiau žalos vaikui?
– Didžiausia problema – tai slėpimas, nekalbėjimas apie tai, su kuo mes gyvenime susiduriame. Turbūt keistai atrodytų tėvai, slapčia nuo vaiko gerdami vyno taurę. Ir kažin, ar tai prisidėtų prie santykių gerinimo bei vaiko stiprinimo gyvenimui. Kita vertus, kai alkoholio vartojimas tampa problema, tada tai jau visos šeimos problema.
– „Per savaitę išgeriu tik vieną taurę vyno“; „Aš beveik negeriu, bet keletą kartų per savaitę vakarais, žiūrėdamas filmą, mėgstu pagurkšnoti viskį“ – vieniems toks alkoholio vartojimas atrodo „nekaltas“, kitiems – tiesus kelias į priklausomybę. Jei net suaugusieji skirtingai suvokia alkoholio vartojimą ir jo keliamas problemas, kaip vaikai mato (suvokia) alkoholio vartojimą?
– Vaikų pasaulio įvykių matymas bei suvokimas (ar tai, kas vyksta yra gerai, ar blogai), labai priklauso nuo jų artimiausių žmonių. Pavyzdžiui, matydamas kaip mama rėkia ir verkia dėl tėčio gėrimo, vaikas gali alkoholio vartojimą sutapatinti su siaubą keliančia situacija. Kitas vaikas, matydamas linksmus, juokaujančius ir vyną geriančius tėvus, gali tai priimti kaip gerą situaciją.
– Ar skiriasi tas suvokimas, priklausomai nuo vaiko amžiaus?
– Vaikui labai svarbus artimųjų vertinimas (ką jis girdi apie tai kalbant, kaip mato suaugusius į tai reaguojant). Kuo vaikas mažesnis, tuo ji stipresnė. Tai priklauso nuo amžiaus.
Reakcija labai individuali ir priklauso nuo vaiko individualios raidos, taip pat nuo gėrimo problematiškumo (kiek tai jau yra problema) bei nuo praeities įvykių. Dažniausiai mažesni vaikai stebi ir stengiasi apginti „gerąjį“ šeimos asmenį. Vyresni vaikai dažnai bando išeiti ir pabėgti nuo sunkių jiems situacijų. Bet būna visaip.
– Užsiminėte, kad blogiausia, ką gali padaryti tėvai, slėpti – tiek alkoholio vartojimo faktą, tiek iš to kylančias problemas. Kada reikėtų pradėti su vaikais kalbėtis apie alkoholį, jo vartojimą, galimas pasekmes? Kodėl svarbu, jog apie tai vaikai sužinotų šeimoje?
– Su vaiku reikia kalbėtis visą laiką. Apie tai, ką jis mato, jaučia, išgyvena. Klausti, kaip jis supranta, suvokia kas vyksta aplink jį. Taip pat leisti vaikui klausti bei atsakyti į jo klausimus. Tik labai svarbu pokalbyje vengti moralizavimo, aiškinimo ar kaltinimo. Būtina sąlyga – turėti šiltą santykį: tada vaikas girdi suaugusįjį ne tik ausimis, bet ir širdimi.
– Maži vaikai mėgsta „ne vietoje“ ir „ne laiku“ (pavyzdžiui, darželyje) prakalbti apie bet ką – taip pat ir tai, kad mama ar tėtis kartais geria vyną/alų. Ar reikia ir, jei reikia, tai kaip teisingai teisingai reaguoti į vaiko kalbas apie alkoholį?
– Tai priklauso nuo to, kokią atsakomybę turime dėl šio vaiko. Žinome, kad sužinoję apie smurto/apleidimo atvejus prieš vaiką, turime pranešti vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams. Bet visų pirma turime išgirsti, ką vaikas pasakoja.
Reikia tiesiog kalbėtis su vaiku, klausytis ką jis pasakoja ir juo tikėti. O paskui spręsti tarp suaugusiųjų, kaip mes visi toliau gyvensime.
– Ar tai, kad vaikas mato svaigiuosius gėrimus vartojančius tėvus, ateityje gali jam sukelti kažkokių psichologinių problemų? Kokių?
– Dažniausia tai nesibaigia tik matymu, o būna susiję su psichologiniu smurtu (nukreiptu prieš vaiką ar jam artimą, mylimą asmenį) ar fiziniu smurtu. Visa tai kelia ilgalaikes psichologines pasekmes, daro įtaką vaiko asmenybei. Psichologai kalba apie antrinę priklausomybę nuo alkoholio, kai vystosi savo jausmų, poreikių slopinimas bei slėpimas, o yra gyvenama vieno žmogaus (pvz., vieno iš tėvų – aut. past.) emocinėmis bangomis bei užgėrimais.
– „Psichologinės paramos ir konsultavimo centre“ konsultuojate nemažai įvairaus amžiaus pacientų, taip pat ir vaikų. Ar Jūsų darbo praktikoje yra buvę pacientų, kurių problemų vardiklis, tiesiogiai susijęs su tėvų išgėrinėjimu?
– Tokių pacientų visada yra daug. Tai – ir maži vaikai, šiuo metu išgyvenantys tėvų gėrimą ir reaguojantys pykčio priepuoliais prieš pasaulį ar save. Taip pat užaugę tokie vaikai, kurie vidinį chaosą nešiojasi daug metų.
