Vis modernėjantis pasaulis greitai keičiasi. Deja, ne visi pokyčiai teigiami. Elektros gamyba deginant kietąjį kurą, vis didėjantis automobilių keliuose skaičius, šiltnamio dujas į atmosferą išmetanti pramonė, kultivuojamas augalinis ir gyvulinis maistas bei kiti besikeičiantys mitybos įpročiai, sumažėjęs ozono sluoksnis, perdėtas antibiotikų vartojimas, stiprėjančios audros – visa tai turi įtakos alerginių ligų vystymuisi, sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojas alergologas-klinikinis imunologas Linas Griguola.
Dalis šių procesų – glaudžiai susiję su klimato kaita. Tad kaip ji lemia tai, kada užsikemša jūsų nosis ar pradeda niežėti oda?
-
Mokslininkai įspėja: miškų gaisrų dūmai gali susilpninti ozono sluoksnį
-
Aušta jūros dumblių era: kodėl jais žavisi startuoliai ir dėl ko įspėja specialistai
-
Nuostabūs ir labai trapūs padarėliai – pagaliau pavyko juos išveisti nelaisvėje
-
Išsamiausias iki šiol atliktas tyrimas įspėja: klimato krizė smogs visiems, laiko liko nedaug
-
Venecija saugi, bet ar ilgam? Skandalingas projektas bejėgis prieš kylančią jūrą
Žiedadulkių ore – ir šimtu kartų daugiau
„Tikrai niekam ne paslaptis, kad alergijų dažnis vis didėja. Vis daugiau vaikų ir suaugusiųjų kenčia nuo įvairių tipų alergijos – tiek maisto alergijos, tiek įkvepiamojo, tiek kontaktinio tipo alergijų, net ir profesinio tipo alergijų“, – portalui 15min sako L.Griguola.
Gydytojas akcentuoja, kad vieno veiksnio, kuris paaiškintų alergijų dažnio didėjimą, nėra, tačiau klimato kaitos vaidmuo čia matomas.
„Keičiasi aplinka, tik sunku pasakyti, kiek vien klimatas tai lemia. Bet vienareikšmiškai didėja skirtingų alergenų ekspozicija, intensyvėja alergenų ekspozicijos dažnis ir kontaktas. O tai, be abejo, turi įtakos alerginių ligų išsivystymui“, – sako gydytojas.
Alergenas, kurio pokyčius bene ryškiausiai lemia klimato kaita – įvairios žiedadulkės.
„Prieš kelerius metus dalyvavau mokymuose, kuriuose labai įdomiais duomenimis pasidalino kolega iš Kinijos. Pasitelkę istorinius duomenis, jie tyrinėjo, kaip skiriasi žiedadulkių kiekis per metus. Senesni duomenys buvo iš 9-o dešimtmečio, o kiti buvo surinkti prieš 4–5 metus.
Jie pastebėjo, kad žiedadulkių koncentracija padaugėjo nuo 16-os iki beveik šimto kartų. Tai vien kiekis kiek padidėjo. Žinoma, reiktų turėti omenyje, kad ir trąšos labiau naudojamos žemės ūkyje, o jų patenka į laukinę gamtą, kuri labiau dėl to žydi. Bet negalima atmesti ir to, kad klimatas šyla. Be to, augalams pasidaro geresnės sąlygos žydėti“, – sako alergologas L.Griguola.
Gydytojas sako, kad alerginė reakcija priklauso nuo to, kokia alergeno dozė gauta.
„Jeigu žydėjimo sezonas yra intensyvesnis, vienu metu per minutę įkvepiama ne 10 žiedadulkių, o 10 000, tai kvėpavimo takų gleivinės kontaktas ir alergenų dozė, kurią gaunu, yra daug didesni, o tai, be abejo, gali sukelti stipresnius alerginius simptomus“, – sako gydytojas.
Be to, alergologas sako, kad naujose geografinėse zonose vis labiau pastebimi neįprasti alergenai.
„Pastaruosius penkerius metus stebiu žiedadulkių žemėlapius ir matau, kad po truputį žiedadulkės eina link šaltesnių kraštų“, – savo praktiniais pastebėjimais dalinasi L.Griguola.
Žiedadulkės ir sausio mėnesį
L.Griguola sako, kad šiemet pirmąsias žiedadulkes Lietuvoje pastebėjo jau sausio viduryje.
„Tiesa, jos yra ne iš Lietuvos – tiesiog vėjas atpūtė iš Vakarų. O pas mus aktyviai pradėjo žydėti vasario viduryje. Pernai mačiau, kad į vasario galą pradėjo žydėti“, – sako gydytojas.
Tačiau pašnekovas sako, kad tai, jog anksčiau pradeda žydėti augalai, nebūtinai reiškia, kad jie ilgiau žydi.
„Iš dalies tam turi įtakos ir tai, kaip greit sušyla oras, ar buvo pakankamai lietaus, ar buvo šilta, ar šalta, – sako jis. – Taigi, kiek skiriasi kiekvienais metais, bet vienareikšmiškai galima sakyti – sezonai pasislenka, ankstėja ir persidengia. Ir kartu atsiranda palankios sąlygos naujiems augalams, kurie anksčiau Lietuvoje neaugo arba į juos nebuvo atkreiptas dėmesys“, – sako gydytojas.
Turiu pasidžiaugti, kad pas mus kol kas klimato kaita nėra perdėtai jaučiama ir nėra labai daug naujų augalų atėjusių. Bet tai turbūt laiko klausimas, manau, kad anksčiau ar vėliau tai pajausime.
Vis dėlto, klimato kaitos poveikis Lietuvoje dar nėra taip stipriai jaučiamas, kaip kai kuriuose kituose regionuose.
„Turiu pasidžiaugti, kad pas mus kol kas klimato kaita nėra taip perdėtai jaučiama ir nėra atėjusių labai daug naujų augalų. Bet tai turbūt laiko klausimas, manau, kad anksčiau ar vėliau tai pajausime.
Reikia nepamiršti, kad apsunkina dalykus ir tai, dažniausiai alergijas sukelia tokie augalai, kurie apvaisinami padedant vėjui. Tos žiedadulkės pritaikytos skristi labai toli – gali keliauti šimtus ir tūkstančius kilometrų. Dėl to ir vidury žiemos atsiranda alergenų, nors pas mus niekas ir nežydi. Tai apsunkina pasakymą, pas mus būdinga ta alergija ar ne. Galbūt tiesiog pasitaikė palankus vėjas, atnešęs tą žiedadulkę iš už tūkstančio kilometrų į vakarus. Arba atvirkščiai – pas mus gali būti jau pasibaigęs sezonas, o vėjas atneša visą žiedadulkių šleifą iš Skandinavijos“, – sako gydytojas.
Itin daug lemia oro tarša
Kaip sako L.Griguola, moksliniuose tyrimuose daug dėmesio skiriama oro taršai ir klimato kaitai kartu. Jos didina su kvėpavimo takais susietų alerginių ligų vystymosi riziką, taip pat ir odos ligų, pavyzdžiui, atopinio dermatito.
„Tarša, esanti aplinkoje, vienareikšmiškai blogai veikia mūsų daugumos, nebūtinai net alergijų, bet šiaip su kvėpavimo takais ir oda susietas ligas, nes tai mūsų pagrindiniai barjerai. Oda apsaugo nuo aplinkos. O jeigu odos pažeista, tai gali tos dalelės patekti giliau. Kvėpavimo takai – pagrindinis filtras. Taršos dalelytės smulkios, mes jas įkvepiame, tai turi labai didelę įtaką“, – sako gydytojas.
Žiedadulkės pritaikytos skristi labai toli – gali keliauti šimtus ir tūkstančius kilometrų.
Užterštose zonose taip pat didėja astmos dažnumas.
„Oro tarša – labai didelė problema. Visaip ją bandoma spręsti, specialistai bando visuomenę šviesti, bet sunku ką nors keisti“, – sako medikas.
Taip pat svarbu tai, kad aplinkos tarša gali nulemti, kad kvėpavimo takai labiau reaguos į žiedadulkes, todėl tarša ir padidėjęs žiedadulkių kiekis lemia tai, kad didėja alerginių ligų paplitimas, sako L.Griguola.
Keičiasi alergenai net namuose
Šylant klimatui vis dažnesniuose namuose galima pamatyti oro kondicionierius – ekspertai neabejoja, kad vis kylant temperatūrai šis aparatas taps neatsiejama gyvenimo dalimi. O jo naudojimo įtaka jau juntama, sako pašnekovas – keičiasi vidinė namų terpė.
„Namuose pats pagrindinis alergenas yra namų dulkių erkės. Anksčiau pas mus būdavo aptinkamos praktiškai tik vienos rūšies namų dulkių erkės. Paskui profesorė Rūta Dubakienė prieš 15–20 metų tyrė, kokie alergenai yra namuose, ir aptiko, kad paplitusios skirtingų rūšių erkės, kartais vadinamos europietiškomis ir amerikietiškomis, bet iš tiesų aptinkamos įvairiuose žemynuose.
Štai neseniai svečiavausi Ispanijoje. Kolegos ispanai ten tyrė namus ir aptiko vadinamųjų sandėlinių erkių, arba tų, kurios gyvendavo Lotynų Amerikoje. O dabar jos jau randamos namuose“, – pastebėjimais dalijasi pašnekovas.
L.Griguola akcentuoja, kad įtakos alergijoms turi įvairūs besikeičiantys žmonių įpročiai. Pavyzdžiui, žmonės seniau mažiau keliaudavo ir mažiau susipažindavo su skirtingais alergenais.
„Tujos, kiparisai – augalai, kurių žiedadulkės yra gana alergeniškos. Tai nėra tipinis mums augalas, Lietuvoje nėra daug, dažniausiai jie sodinami dėl grožio. Bet žmonės daug keliauja, sugeba įsijautrinti ir tapti alergiški jų žiedadulkėms. O tada apsilankę pas kažką, kas augina tujas ar kiparisus, jiems žydint patiria alerginius simptomus“, – sako gydytojas.
Įtaką daro ir besikeičiantys orai
Nesunku pastebėti, kaip keičiasi orai. Pokyčiai itin pastebimi vasarą, kai alina vis stipresnės kaitros. Klimatologai tikri, kad ir ateityje kaitros bus vis ilgesnės ir karštesnės. Be to, itin keičiasi kritulių pasiskirstymas – po kaitrų laikotarpių dažniau nušniokščia stiprios audros.
Ir šiuos orų pokyčius gali pajusti nuo alergijų kenčiantys žmonės.
„Yra žinoma, kad įkalus vinį į obelį, bus geras derlius, nes obelis kenčia, patiria stresą ir bando pratęsti giminę. Tai labai panašiai elgiasi ir kiti augalai. Jeigu nuo sausros nenumirė augaliukas, ir tada staigiai ėmė stipriai lyti, jis smarkiai pražys ir išleis daug žiedadulkių, jeigu nuo sausros visiškai nenumirė.
Man atrodo, kad darosi alergijų sezonas labiau banguotas – tai pagerėja, tai pablogėja. Ir tie pablogėjimai būna labai ūmūs, išmuša žmones iš vėžių“, – sako gydytojas.
L.Griguola sako, kad gajus mitas, kad palijus alergijos simptomai palengvėja.
„Lietuje yra daug žiedadulkių – jeigu yra lengvas lietus, tai jis ore, padebesiuose esančias žiedadulkes nuneša žemyn, o truputį padžiūvus žiedadulkių koncentracija po lietaus yra labai didelė. Tad kartais po lietaus net sunkiau būna. Jeigu stipriai lyja kelias dienas – taip, galbūt gali pasidaryti kiek lengviau, ypač lietaus metu. Bet vos tik viskas ima džiūti, žmonės taip pat jaučia alerginius simptomus“, – sako gydytojas.
Alergijų sezonas labiau banguotas – tai pagerėja, tai pablogėja.
Taip pat stiprios audros gali žiedadulkes atnešti iš labai toli ir išprovokuoti simptomus, nors tuo metu su audra atneštos žiedadulkės ir kitos taršios medžiagos nėra „aktualios“ konkrečiame regione, sako L.Griguola.
Mitybos pokyčiai
Klimato kaita prisideda ir prie mitybos pokyčių. Parduotuvių lentynose vis daugiau vietos užima dažnai karvės pieną keičiantys augaliniai gėrimai, atsiranda vis daugiau mėsą keičiančių augalinių pakaitalų.
Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojas alergologas-klinikinis imunologas L.Griguola į visišką pieno produktų eliminavimą iš kasdienės mitybos žvelgia skeptiškai.
„Priminsiu, kad mes žinduoliai ir pieno produktai žmogui yra ganėtinai reikalingi. Taip, šviežias pienas suaugusiesiems nėra itin reikalingas, daugiau mažiesiems reikalingas. Bet parūgę pieno produktai – varškė, rūgpienis turi labai svarbių baltymų, mikroelementų, pavyzdžiui, kalcio“, – sako jis.
L.Griguola pabrėžia, kad įvairialypė ir pilnavertė mityba skatina toleranciją, mažina alergijų riziką, o nepagrįstos eliminacinės dietos veikia atvirkščiai.
„Daug kas sako, kad negali gerti pieno, nes mano turintys alergiją laktozei. Visų pirma, laktozė yra cukrus ir tai nėra alergija, bet organizmas gali netoleruoti, nevirškinti to cukraus, o dėl to gali pūsti pilvą ar pasireikšti viduriavimas, nes už mus tada tą cukrų virškina žarnyno bakterijos, o to pasekmės būna nelabai malonios. Tačiau tai nėra alergija. Bet pienas turi ir baltymų, kuriems gali išsivystyti alergija“, – sako gydytojas.
L.Griguola sako, kad žmogus gali būti alergiškas beveik kiekvienam maisto produktui.
„Nėra tokio produkto, kuriam negali išsivystyti alergija. Dažnis – skiriasi. Soja ir pienas, taip pat ir riešutai, iš kurių daromi augaliniai gėrimai, yra didieji alergenai. Ką reiškia didieji alergenai? Jų sudėtyje yra daug skirtingų baltymų. O kai kurie iš jų pasižymi stipriomis alerginėmis savybėmis ir gali sukelti labai sunkias alergines reakcijas“, – sako pašnekovas.
Gydytojo nuomone, eliminacija mityboje yra blogas dalykas, jei ji nepagrįsta.
„Tai ta nauja mada keisti viską į augalinės kilmės produktus, nemanau, kad yra bloga. Bet mūsų mityba turėtų būti įvairi ir neturėtų būti eliminuojami visi gyvūninės kilmės produktai“, – sako jis.
Panaši situacija ir su kviečiais, sako L.Griguola.
„Tokie kviečiai, kuriuos mes valgome, ir tai, ką valgė žmonės prieš 2000 metų, šiek tiek skiriasi. Kad būtų geresnis derlius, buvo veisiamos tokios veislės, kurių grūdas turi gerokai daugiau baltymų negu tas pats kvietys, neiškultivuotas, prieš 2000 metų. Žmonės sugeba prisitaikyti prie kintančių sąlygų ir tai yra evoliucijos procesas, bet tai nėra toks greitas procesas, kaip kad mes sugebame savo žiniomis įsikišdami koreguoti natūralias augalų savybes.
Iš čia atsiranda viena iš teorijų apie kviečių netoleranciją – kad dabartinis kvietys dabar turi du tris kartus daugiau baltymų negu archajinis kvietys ir mūsų fermentinės ir imuninės sistemos nesugeba suprasti, kas čia per pokytis, ir sukelia visokias nepageidaujamas reakcijas. Tikrai nesakau, kad negali sukelti. Gali sukelti ir alergiją, kviečių baltymai gali sukelti ir celiakiją, kas yra autoimuninės kilmės uždegimas, gali būti tiesiog netolerancija, kai mes negalime virškinti tų kviečių baltymų. Ir būna tiesiog neimuninės kilmės kviečių netolerancijos. Reikia tiesiog kiekvienu atveju aiškintis situaciją“, – sako gydytojas.
Jis atkreipia dėmesį, kad dažnas sako netoleruojantis gliuteno.
„Tai visų pirmą, gliadinų, ne gliuteno. Gliutenas – visiems suprantamas pavadinimas, kuris apima daug skirtingų baltymų. Kai kurie iš jų tikrai pasižymi stipriomis imunogeninėmis savybėmis.
Klimatas šyla, mes norime geresnių derlių, tręšiam žemę, derlius yra geresnis, o tas baltymas galbūt struktūriškai tiek nepakitęs, bet jo yra tiesiog koncentracijos kitos, jis kitaip išgautas. Ir tiesiog mūsų organizmai taip greitai nesiadaptuoja prie besikeičiančios mitybos, kad galėtų jaustis gerai“, – sako specialistas.
Moksliniai tyrimai – keblūs
Pašnekovo teigimu, kad nėra lengva pasakyti, kokie nauji augalai sukelia žmonėms alergijas.
„Dažniausia, pacientas atėjęs į konsultaciją, turi tipinius alergenus. Todėl ieškoma, kas dirgina. Ir tik kartais, atlikdamas plačius tyrimus, randi įsijautrinimą neįprastiems augalams. Pavyzdžiui, platanams. Platanai pas mus nelabai paplitę, bet vidurio Europoje tai vienas iš pagrindinių medžių, sukeliančių alergijas pavasarį“, – sako gydytojas.
L.Griguola akcentuoja, kad apskritai sudėtinga identifikuoti, kokiems tiksliai augalams žmonės yra alergiški.
„Žmogus gali pasakyti, kad yra alergiškas žolėms, bet tikrai negalėtų įvardyti, kad jį alergizuoja eraičinas, motiejukas, svidrė ar šunažolė. Žmonės tiesiog neidentifikuoja juos alergizuojančių augalų tikraisiais pavadinimais. Jie tiesiog eina į pievą ir jaučia, kad kyla sloga. Kadangi žmogus negali tiksliai identifikuoti, kas jam sukelia simptomus, moksliniai tyrimai tampa gan keblūs“, – sako gydytojas. Kadangi kraujo tyrimai rodo tik imunologinę reakciją, o ne pačią alergiją, tai apsunkina duomenų rinkimą.
Ir vis dėlto, diagnostinės galimybės gerėja. „Galime iš to paties kraujo kiekio, mažiau resursų naudodami, ištirti vienu metu daug daugiau alergenų. Taigi tyrimai darosi tikslesni, labiau išsamūs“, – pastebi medikas.
Paklaustas, ar klimato kaitos pokyčiai keičia tai, kaip gydomi nuo alergijų kenčiantys pacientai, L.Griguola sako:
„Nuoširdžiai pasakysiu – nė vienas iš praktikuojančių gydytojų labai nesuka dėl to galvos, nes tiesiog nuo to per daug nesikeičia. Tu turi pacientą, pagalvoji, kad gali alergija būti dėl gamtos, darbo, bet tu esi visiškai bejėgis tai pakeisti ir tvarkaisi su situacija. Visą laiką galvoji apie tai, kas gali provokuoti pablogėjimą. Ir jeigu gali tai pakeisti, tada meti resursus ir pastangas tai pakeisti. Jeigu negali pakeisti, tvarkai priežastį.
Visi matome, kaip mums prastai sekasi kovoti su klimato kaita, mažinti taršą ir pan.
Mokslininkai, net neabejoju, suka galvas, bet visi matome, kaip mums prastai sekasi kovoti su klimato kaita, mažinti taršą ir pan. Kiekvienas galime prisidėti prie situacijos gerinimo, bet kol neprisidės visi, kol neprisidės pramonė, tai niekas nepasikeis. Tai gydytojai beveik tam neturi daug laiko. Tačiau netgi jei turėtų laiko, tai nieko nepakeistų. Galima, sakyti, kova su vėjo malūnais. Tiesiog bandome padėti žmogui.“
