Vaisių ir daržovių turėtume valgyti daugiau
Bent kartą per dieną vaisius ir daržoves valgo vos 40 proc. Lietuvos suaugusiųjų. Tai paaiškėjo Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutui 2013 m. atlikus Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimą.
valgant vaisius ir daržoves organizmas praturtinamas vitaminais, mikroelementais, skaidulinėmis medžiagomis, antioksidantais
Maža to, mūsų suvalgomas vaisių ir daržovių kiekis vis mažėja, – kaip pasakojo šio instituto vadovas prof. dr. Rimantas Stukas, naujausius duomenis palyginus su ankstesniais tyrimais aiškėja, jog nuo 1997 m. kasdien šviežius vaisius ir daržoves valgančiųjų sumažėjo apie 30 proc.
PSO pataria skatinti šviežių vaisių ir daržovių vartojimą ir taip sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu, 2 tipo cukriniu diabetu, nutukimu ar vėžiniais susirgimais.
Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje rekomenduojamo maisto pasirinkimo piramidėje vaisiai ir daržovės sudaro vieną iš pagrindinių jos dalių, – valgant vaisius ir daržoves organizmas praturtinamas vitaminais, mikroelementais, skaidulinėmis medžiagomis, antioksidantais.
Skirtingi vaisiai ir daržovės – skirtingoms gyvenimo situacijoms
Kasdieną valgydami vaisius ir daržoves investuojame į savo sveikatą, tačiau taip pat turime žinoti, kad laikydamiesi „penkių per dieną“ formulės padėsime sau tam tikrose gyvenimo situacijose, juk vaisiai ir daržovės turi skirtingų vitaminų bei naudingų medžiagų.
Pavyzdžiui, jei stresuojame arba daug mokomės, prof. dr. R. Stukas pataria valgyti žalios spalvos daržovių, kad gautume magnio, – brokolius, špinatus, krapus.
Norėdami būti energingesni, valgykime vaisių, – juose daug angliavandenių, kurie yra greitai įsisavinami ir jau seilių fermentai juos pradeda skaidyti.
Jei sportuojame, svarbu gauti daugiau vandens, kuris padėtų „plauti“ organizmą nuo visokių šlakų bei rūgščių. Turime gerti daugiau vandens, o taip pat nepamiršti ir kai kurių vaisių bei daržovių, tokių kaip arbūzas, melionas, agurkai.
Sėdimas darbas gali sutrikdyti žarnyno veiklą, tad reikia skaidulinių medžiagų, kurias, kaip prof. dr. R. Stukas pataria, galima gauti valgant kaliaropę, žalią morką, ropę, kopūstą.
Norėdami būti energingesni, valgykime vaisių, – juose daug angliavandenių, kurie yra greitai įsisavinami ir jau seilių fermentai juos pradeda skaidyti. Taip jie greitai patenka į kraują, ir organizmas juos ima naudoti energijai darbinei veiklai.
Taigi skirtingi vaisiai ir daržovės gali būti itin naudingi atitinkamose gyvenimo situacijose, pagal kurias daugiau patarimų galite rasti kampanijos „Penki per dieną“ internetiniame portale 5diena.eu.
„Penki per dieną“ žinoma visame pasaulyje
Laikytis šios formulės neturėtų būti sudėtinga dar ir dėl to, kad Lietuvoje galime įsigyti tikrai kokybiškų produktų, – Europos Sąjungoje vaisiai ir daržovės turi būti auginami, gabenami ir parduodami pagal griežtus reikalavimus, patvirtintus įvairiuose reglamentuose.
Šie reglamentai rengiami vadovaujantis mokslinėmis išvadomis, – Europos Komisija nuolat konsultuojasi su Europos maisto saugos tarnyba, kurioje dirba mokslininkai iš visos Europos.
Lietuvoje kampanija „Penki per dieną“ vyksta pirmą kartą, tačiau pasaulyje žinoma jau ne vieną dešimtmetį.
Idėja gimė 1988 m. JAV, kurioje ir inicijuota pirmoji šviečiamoji kampanija. 1994 m. apie tai jau buvo kalbama ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau tarptautinis bumas prasidėjo 2003 metais, kai Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) išleido ataskaitą apie tai, kad žmonės valgo per mažai vaisių ir daržovių, o didesnis jų valgymas padėtų išvengti ligų ir net mirties (ataskaitoje rašoma, kad jei žmonės valgytų daugiau vaisių ir daržovių, būtų galima išsaugoti 2,7 mln. žmonių).
Kampanija „Penki per dieną“ yra programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ dalis. Tris metus vyksianti programa yra finansuojama Europos Sąjungos, ją vykdo asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“.
