„Sauskelnės (pampersai) vienas iš būdų mažinti gimstamumą ir naikinti žmoniją“, – tvirtinama viename sveikatos tema žinutes skelbiančiame „Telegram“ kanale lietuvių ir rusų kalbomis.
Panašūs įrašai taip pat platinami „Facebook“ socialiniame tinkle, nepatikimose alternatyvių sveikatos naujienų svetainėse.
Sauskelnių istorija
Kai Antrojo pasaulinio karo metais moterys pradėjo dirbti kartu su vyrais, jos neturėjo nei laiko, nei jėgų skalbti sauskelnes namuose po darbo.
Į daugkartinių sauskelnių išradėjos statusą pretenduoja dvi moterys.
1942 m. „PauliStróm“ švedų kompanija ir 1946 m. Marion Donovan iš JAV pradėjo vienkartinių sauskelnių erą, sukonstravusios savo prototipus.
Pirmosios „Paulistróm“ vienkartinės sauskelnės buvo sukurtos naudojant celiuliozės lakštus, nes Antrojo pasaulinio karo metais Švedijoje nebuvo medvilnės.
Šios sauskelnės buvo iš celiuliozės audinio, kurį prilaikė guminės apatinės kelnaitės.
Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose Marion Donovan išrado plastikinį medvilnės pluošto apvalkalą, kad būtų išvengta skysčių pratekėjimo. Ji panaudojo dušo užuolaidą ir savo siuvimo mašina sukūrė pirmąjį nelaidų vystyklų dangalą.
Vėliau ji atrado, kad parašiutinis nailonas yra atsparesnis vandeniui, bet vis dar pralaidus orui. Išradėja užpatentavo savo naujovę, tačiau didžiosios bendrovės nelaikė projekto komerciškai perspektyviu.
Masinės sauskelnių gamybos „krikštatėviu“ tapo Victoras Millsas, kuris ieškojo patogių sauskelnių savo anūkui. Jis dirbo bendrovėje „Procter & Gamble“.
Per pirmąjį eksperimentą, kurį V.Millsas atliko 1958 m. vėlyvą pavasarį Dalase (šiais mėnesiais termometro stulpelis ten retai nukrenta žemiau +25 °C), iškilo kūdikių odos įkaitimo dėvint sauskelnes problema.
Naujovė nepatiko nei tėvams, nei vaikams, tačiau išradėjas laiku suprato savo klaidą ir, šiek tiek patobulinęs konstrukciją, bandymą perkėlė į vėsesnę Niujorko valstiją.
Tėvai buvo sužavėti naujojo išradimo patogumu ir komfortu, todėl „Procter & Gamble“ 1961 m. pradėjo masinę sauskelnių gamybą.
Iš kur atsirado gandai apie nevaisingumą?
2000 m. Vokietijos mokslininkų grupė iš Kylio Christiano Albrechto universiteto atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, kaip keičiasi sėklidžių kapšelio temperatūra, dėvint vienkartines sauskelnes.
Eksperimente dalyvavo 48 sveiki berniukai, kurių amžius svyravo nuo 0 iki 55 mėnesių.
Miniatiūriniai termometrai buvo dedami tiesiai į sauskelnes ir dukart po 24 valandas 30 sekundžių intervalais neinvazyviniu būdu buvo matuojama kapšelio temperatūra.
Paaiškėjo, kad vidutiniškai temperatūra dėvint vienkartines sauskelnes buvo 0,6-1,1 °C aukštesnė nei kontrolinę dieną, kai vaikas nedėvėjo sauskelnių, bet buvo suvyniotas į medvilninį vystyklą arba vilkėjo medvilninius drabužius.
Būtent šio tyrimo metu mokslininkai ir iškėlė prielaidą, kad toks temperatūros padidėjimas galėtų būti viena iš vyrų nevaisingumo didėjimo priežasčių.
Argumentai prieš
Nors padidėjusi kapšelio temperatūra gali turėti trumpalaikį poveikį vyrų vaisingumui, tyrimai rodo, kad sėklidėms atvėsus, spermos gamyba vėl tampa normali.
Be to, svarbu pažymėti, kad berniukų organizmai iki paauglystės negamina spermos, todėl bet koks galimas sauskelnių dėvėjimo poveikis iki to laiko greičiausiai bus išnykęs.
Kai kūdikis dėvi sauskelnes, jo reprodukcinė sistema dar nėra subrendusi – sėkliniai kanalėliai, iš kurių į spermatozoidų lataką išsiskiria spermatozoidai, yra tik ląstelių gijos be latako.
Ląstelės, atsakingos už testosterono gamybą, dar nėra aktyvios, taigi be reikiamo testosterono ir kitų hormonų, kurie pradeda gamintis lytinio brendimo metu, kiekio sėklidės negamina spermos.
Sauskelnės negali turėti įtakos kūdikio spermatogenezės procesui paprasčiausiai todėl, kad tokiame amžiuje šis procesas neegzistuoja.
Be to, 2002 m. atliktas tyrimas parodė, kad sauskelnės nepadidina kapšelio temperatūros labiau nei daugkartinio naudojimo sauskelnės su marlės sluoksniais ar šiltos kelnės bei antklodės.
Todėl sauskelnės nesukelia jokios papildomos nevaisingumo rizikos, išskyrus atvejus, kai jos nuolat dėvimos suaugusiųjų.
Nors mokslininkai išties atliko tyrimą, kurio metu matavo kapšelio temperatūrą, tačiau jis laikomas abejotinu, nes turėjo per mažą imtį, o sąsajos su nevaisingumu yra mokslininkų prielaida, o ne patvirtintas rezultatas. Be to, berniukų organizmas iki pat paauglystės negamina spermatozoidų, kuriems galėtų pakenkti sauskelnių dėvėjimas.
Medikai rekomenduoja reguliariai keisti kūdikio sauskelnes. Tai galima daryti po kiekvieno maitinimo, nes tuštinimasis ar šlapinimasis paprastai vyksta kartu su maitinimu.
Pasaulinėse rekomendacijose siūloma naudoti kuo natūralesnius, praleidžiančius orą vystyklus. Taip pat patariama berniuką kuo ilgiau laikyti be vystyklų, ypač šiltuoju metų laiku.
15min verdiktas: melas. Sauskelnės nėra priemonė mažinti gimstamumą ir naikinti žmoniją.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.