„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ar tikrai angliavandeniai – tylieji mūsų smegenų žudikai?

Mitybos teorijose šiais laikais pasiklysti paprasta. Kiek reikia suvalgyti baltymų? O kokie riebalai patys geriausi? Ar mums tikrai reikia angliavandenių?
Bandelė
Bandelė / Fotolia nuotr.

Pasak Davido Perlmutterio, knygos Grain Brain: The Surprising Truth about Wheat, Carbs, and Sugar – Your Brain's Silent Killers, mūsų smegenis angliavandeniai veikia išties nekaip. Jis tikina, kad kasdien suvalgydami bandelę, lėkštę makaronų, netgi pilno grūdo duonos riekę ar išgerdami sulčių stiklinę, mes kenkiame savo smegenims ir jų efektyvumui.

Davidas Perlmutteris yra ne tik knygos autorius, net ir neurobiologas bei mitybos specialistas ir jau minėtus produktus vadina tyliaisiais žudikais, kadangi jo nuomone, tie žudikai sukelia demenciją ir net Alzheimerio ligą.

Specialistas tikina, kad turime atsigręžti į pirmykščių žmonių valgymo įpročius, kada jų dietą sudarę 75 proc. riebalų ir 5 proc. angliavandenių (palyginti JAV suvartojama 60 proc. angliavandenių ir 20 proc. riebalų, 20 proc. baltymų).

Tiesa ta, kad ši D. Perlmutterio nuomonė yra gana kritikuojama, kadangi manoma uždega žalią šviesą mėsos ir pieno gaminiams, o jų vartojimas susijęs dabar jau ne tik su širdies ir kraujagyslių ligomis, bet ir, kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), su tuo, kad mėsa kelia vėžio riziką.

Gliutenas ir virškinimas

Kiekvieną dieną mes vartojame produktus, kuriuose gausu gliuteno. Gliutenas – tai įvairiose kruopose aptinkamas baltymas, kurio kai kurie žmonės netoleruoja arba gali būti jam alergiški. Nieko keista, kad mitybos pramonė, prekybininkai ir restoranai susirūpino patiekti produktų ir patiekalų, kurių sudėtyje nebūtų šio baltymo. Ar jis tikrai toks baubas?

Mūsų virškinimo sistema ir smegenys yra glaudžiai susijusios, tad jeigu jus kamuoja bloga nuotaika, galvos skausmai ar nemiga, ieškokite atsakymų virškinime ir maiste, kurį renkatės.

Autorius tikina, kad jo minėti angliavandenių produktai labiausiai kenkia dėl jų sudėtyje randamo gliuteno, kuris pažeidžia virškinimo procesą, trukdo organizmui įsisavinti naudingąsias medžiagas ir neigiamai veikia smegenų veiklą bei gali paaštrinti ligą celiakiją.

D. Perlmutteris tikina, kad reikia atsisakyti kviečių, rugių, netgi pilno grūdo kviečių miltų, bulgur kruopų, kuskuso, manų, miežių, speltos.

Taip pat skaitykite: 5 dalykai, kuriuos apie jūsų sveikatą atskleidžia kraujo grupė

Saldūs narkotikai bandelių pavidalu

Ar susimąstėte, kodėl kartais taip norisi saldžių miltinių patiekalų? Juose yra daugiausiai angliavandenių, kurie veikia tam tikrus centrus smegenyse, ir mes patiriame malonumą. Taigi, suvalgydami spurgą, šokolado batonėlį, jūs džiaugiatės ne tik gera nuotaika, bet ir keliais šimtais gramų ant talijos.

D. Perlmutteris tikina, kad dėl visos šios jausenos kaltas gliutenas, esantis tam tikruose produktuose; jis skrandyje suskaidomas į polipeptidų mišinį, veikiantį  tam tikrus receptorius ir sukeliančius malonumą. Tyrėjai tikina, kad būtent tas polipeptidų mišinys, kurį mokslininkai pavadino egzorfinais, sukelia priklausomybę, panašią ir narkotinę.

Depresijos priežastys

Mūsų virškinimo sistema ir smegenys yra glaudžiai susijusios, tad jeigu jus kamuoja bloga nuotaika, galvos skausmai ar nemiga, ieškokite atsakymų virškinime ir maiste, kurį renkatės. Jeigu tikėtume mokslininkų žodžiais, tai net 52 proc. žmonių, sergančiųjų depresija, turi problemų ir su virškinimu.

Tai aiškinama tuo, kad maistingosios medžiagos sunkiai įsisavinamos, organizmas pradeda kentėti nuo jų trūkumo, smegenys alksta, negauna cinko, triptofano, vitaminų. Visos šios medžiagos reikalingos serotonino (laimės ir pasitenkinimo hormono) sintezei. Be to, žarnynas dalyvauja hormonų ir kitų medžiagų, kurios reikalingos gerai nuotaikai užtikrinti, veikloje.

Taip pat skaitykite: Jimas Carrey: pripažintam komikui durys į šlovę vėrėsi lėtai

Fotolia nuotr./Alyvuogių aliejus.
Fotolia nuotr./Alyvuogių aliejus.

„Žmonės tūkstančius metų „laikėsi“ dietos – daug riebalų ir mažai angliavandenių. Bet šiandien mes maitinamės visiškai priešingai, ir tai daro didžiulę žalą jūsų smegenims.

Tyrimai atskleidžia, jog žmonės, vyresni nei 70-ties, kurie vartoja itin daug angliavandenių, 3,6 karto dažniau rizikuoja patirti kognityvinių sutrikimų, palyginti su tais, kurie angliavandenių vartoja mažai“, – teigė D. Perlmutteris.  

Šio mitybos specialisto nuomone, vienas puikiausių dalykų yra „nuostabūs riebalai“. Kalba eina ne apie perdirbtus ar kitaip apdorotus riebalus, tačiau D. Perlamutterio nuomone, aukštos kokybės alyvuogių aliejus, žole maitintų gyvūnų mėsa, laukinės žuvys yra būtent tai, ko reikia norint gyventi sveikai.

„Yra didelis skirtumas valgyti riebalus ir būti riebiu, kadangi žmonės, valgantys daugiau riebalų, suvartoja mažiau angliavandenių, o to rezultatas toks, kad išskiriama mažiau insulino ir kaupiama mažiau riebalų mūsų kūne“, – tikina mokslininkas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs