Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie žarnyno mikrobiotos įtaką mūsų sveikatai.
Žmogaus mikrobiota – vieninga ekosistema, kurią sudaro mikroorganizmai, esantys žmogaus vidaus organuose ir ant odos. Žmogaus organizme yra net šešių rūšių gyvų mikroorganizmų terpių – mikrobiotų: virškinamojo trakto ir žarnyno, odos, kvėpavimo takų, burnos ir nosiaryklės, šlapimo ir lytinės sistemos.
Iš tiesų žarnyno mikrobiota labai svarbi žmogaus sveikatai ir atlieka daug funkcijų. Ji apsaugo nuo patogeninių bakterijų patekimo į organizmą, kontroliuoja imuninės sistemos išsivystymą ir pusiausvyrą, dalyvauja šalinant kenksmingas medžiagas, K ir B grupės vitaminų sintezėje. Kokybiškai ir kiekybiškai subalansuota mikrobiota užtikrina normalų virškinimą ir žarnyno veiklą.
Žmogaus mikrobiota kinta nuo gimimo. Naujagimiai pirmąsias bakterijas gauna praeidami natūralius gimdymo takus ir iš aplinkos. Vėliau, atsižvelgiant į mitybos ir aplinkos veiksnius, palaipsniui didėja ir jų mikrobiotos įvairovė. Tik sulaukusių 3–5 metų vaikų mikrobiotos įvairovė prilygsta suaugusio žmogaus. Tyrimų duomenimis, mikrobiota kinta daugelio vidaus organų ar net psichikos ligų metu. Viduriuojant ar vartojant antibiotikų, keičiasi jos kokybinė ir kiekybinė sudėtis – sumažėja bifido – ir laktobakterijų, įsivyrauja patogeninės bakterijos, todėl nukenčia organizmo apsauginė imuninė funkcija ir sutrinka virškinimas.
Viduriavimas išbalansuoja žarnyno mikrobiotą. O kokios paties viduriavimo priežastys? Kas nutinka viduriuojant ir kokius procesus svarbu suvaldyti?
Ūminis virusinis virškinamojo trakto uždegimas (gastroenteritas) yra dažniausia vaikų ir suaugusiųjų viduriavimo priežastis, o vyraujantys viduriavimo sukėlėjai yra rota virusai. Šie infekciniai patogenai pažeidžia normalų gleivinės mikrobiotos barjerą, uždegimą slopinantį imuninį atsaką, skysčio sugėrimą, o ligos pradžioje dėl toksinų poveikio net skatinama sekrecija (medžiagų gamybos ir išskyrimo iš ląstelių procesas). Šios infekcijos metu viduriavimas būna labai intensyvus, ypač jaunesnio amžiaus vaikai greitai netenka skysčių ir elektrolitų, todėl jiems gali išsivystyti gyvybei pavojingos būklės. Gydant ūminį viduriavimą svarbu atkurti skysčių, mikroelementų, gliukozės balansą.
Medicina tobulėja. Ką šiandien efektyvaus siūlo mokslas ir ką apie probiotikus ūminio viduriavimo atvejais sako įrodymais pagrįsta medicina?
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad, pradėjus vartoti probiotikų viduriavimo pradžioje, viduriavimo trukmė sumažėja daugiau nei viena para, nes tam tikros jų rūšys pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu, o tai pagreitina gijimo procesą.
Visais viduriavimo atvejais svarbiausias probiotikų vaidmuo yra mikrobiotos balanso atkūrimas ir uždegimą slopinantis poveikis. Atliekami klinikiniai tyrimai, kurių metu bandoma įrodyti, kad, žmogaus mikrobiotai koreguoti papildomai skiriant tam tikrų rūšių probiotikų, galima sėkmingai gydyti įvairias ligas.
Daugiau informacijos čia.
