2015 m. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, daugiausia susirgimų erkių pernešamo smegenų audinio uždegimo – erkinio encefalito – atvejų Lietuvoje užfiksuota būtent spalio mėnesį.
UŽREGISTRUOTŲ SUSIRGIMŲ ERKINIU ENCEFALITU SKAIČIUS 2015 m. (ULAC)
Apie erkių aktyvumą rudens periodu kalbamės su ULAC epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja, med. entomologe Milda Žygutiene.
– Kodėl rudenį yra fiksuojamas didžiausias susirgimų erkiniu encefalitu skaičius? Ar tai nėra paradoksalu? Juk šilti orai baigiasi, turėtų ir erkės aprimti...
– Ne, paradokso nėra. Viena vertus, kiekviena liga turi inkubacinį periodą, ir erkinio encefalito atveju paprastai siūlome iki 30 dienų stebėti kiekvieną, kuris nukentėjo nuo erkės įkandimo. Tad į rudens statistiką patenka dalis tų, kurie užsikrečia paskutinėmis vasaros savaitėmis.
Erkių rudenį paprastai būna šiek tiek daugiau nei, tarkime, liepos mėnesį, kadangi ruduo yra ir drėgnesnis nei vasaros vidurys.
Kita vertus, erkės pas mus yra aktyvios nuo labai ankstyvo pavasario iki tol, kol neužšąla dirvožemiai. Todėl kol kas nusiraminti tikrai dar anksti – erkės yra aktyvios, ir jų yra daug.
Rugsėjo mėnuo yra tas metas, kai erkės, kurioms pasisekė šiais metais pasimaitinti, pereina į kitą vystymosi stadiją ir nori dar kartą gauti kraujo, kad gyvenimą pratęstų toliau. Suaugusioms patelėms kraujas būtinas tam, kad jos gebėtų padėti kiaušinius.
Taigi, kiekio prasme, erkių rudenį paprastai būna šiek tiek daugiau nei, tarkime, liepos mėnesį, kadangi ruduo yra ir drėgnesnis nei vasaros vidurys, ir rudenį jos pereina į naują vystymosi stadiją, ruošiasi žiemai.
Galiausiai, mes turtingi grybais, uogomis. Geru oru rugsėjo mėnesį tai paskatina mus daug laiko praleisti tose teritorijose, kur erkės yra itin aktyvios – drėgnuose, mišriuose lapuočiuose miškuose.
Todėl visi tie, kurie myli gamtą, turėtų tikrai dar labai budrūs, ypatingai tie, kurie nėra pasiskiepiję nuo erkinio encefalito.
– Vis dėlto, jeigu pastebime įsisiurbusią erkę – ką daryti? Kaip skubiai reikia ją ištraukti?
Saugotis erkių reikia būnant ne tik atviroje gamtoje, bet ir žaliosiose urbanistinėse zonose.
– Erkinio encefalito atveju erkė virusą perduoda ko ne iš karto, t.y. per pirmąsias minutes nuo siurbimosi pradžios. Laimo ligos atveju yra kiek kitaip – čia apytiksliai reikalinga para arba kiek daugiau. Ilgesnis laiko tarpas reikalingas tam, kad erkės žarnyno turinys, kuriame aptinkamas Laimo ligos sukėlėjas, patektų į žmogui padarytą žaizdelę.
Todėl labai svarbu tinkamai apsižiūrėti sugrįžus iš miškų ar žalių plotų. Kuo trumpiau Laimo ligos užkratą nešiojanti erkė pabuvo ant jūsų kūno, tuo mažesnė tikimybė, kad ji užkrės jus Laimo liga.
– Galbūt galite išskirti kūno vietas, į kurias dažniausiai mėgsta įsisiurbti erkės?
– Jos mėgsta siurbtis ten, kur yra plonesnė oda, kraujagyslės yra arčiau paviršiaus, nes tada joms paprasčiau maitintis. Tai – pažastys, pakinkliai, galvos sritis, už ausų sritis, kaklo sritis.
– Ar lyjant lietui yra didesnė tikimybė pasigauti erkių? O gal, priešingai – erkės nuo lietaus slepiasi?
– Ypatingai didelio poveikio lietus erkėms neturi. Tiesa, lyjant jos gali būti nuplaunamos nuo augalų. Visgi kai lyja, tada rečiau einame į mišką, arba, jeigu einame, tai būname tikrai labai tinkamai apsirengę.
– Teigiama, jog ir miesto parkuose knibždėte knibžda erkių. Ar jos neatsitraukia ir rudens metu?
– Taip, ir su šia problema susiduria ne tik Lietuvos miestų gyventojai, bet ir tos Europos dalies, kur šitos erkės yra išplitusios. Šiandien miestai virsta žaliaisiais koridoriais, kurias paukščiai, šunys, valkataujančios katės parneša erkes iš miškingų teritorijų arčiau žmogaus būsto. Todėl saugotis erkių reikia būnant ne tik atviroje gamtoje, bet ir žaliosiose urbanistinėse zonose.
Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligų profilaktiką rasite www.sveikata.gsk.lt
LT/ENC/0070/16
