Dizainas (ne)visiems
Apie aplinkos, prekių ir paslaugų pritaikymą žmonėms su įvairiomis negaliomis šiandien kalbama vis daugiau. Dėmesys aplinkos, prekių ir paslaugų prieinamumui bei pritaikymui – vis didesnis. Kam to reikia?
Neregys Saulius tikina, kad jau ne vienoje Europos šalyje yra programėlės, kurios leidžia nuskaityti prekių QR ar brūkšninius kodus. Tai suteikia galimybę nematantiems žmonėms sužinoti išsamią informaciją apie produktus ar prekes.
„Aišku, tokiu atveju tos prekės turi būti įvestos į tam tikrą sistemą, duomenų bazę, bet mes daugeliu atvejų naudojame paprastas programėles, kurios tiesiog nuskaito tekstą. Tai turi minusų, nes, pavyzdžiui, jei perki kokią grietinę, nebūtinai sužinosi galiojimo datą. Tai ypač aktualu tiems atvejams, kai būna nelabai aiškus šriftas ar suglamžyta pakuotė“, – tikino Saulius.
Vis tik, vyro teigimu, jis pats žino nedaug neregių, kurie patys eitų į parduotuvę apsipirkti, nebent ta parduotuvė yra netoli namų ir jis puikiai žino maršrutą tiek iki jos, puikiai orientuojasi parduotuvėje, žino, kur yra jiems reikalingos prekės. Bet, atkreipė dėmesį pašnekovas, nepamirškime, kad ir prekių vietos kartais keičiamos, pasikliauti tik tuo būtų neprotinga.
Vyro teigimu, jis pats žino nedaug neregių, kurie patys eitų į parduotuvę apsipirkti, nebent ta parduotuvė yra netoli namų.
Šiandien nematantiems žmonėms, pasak pašnekovo, didžiausias išsigelbėjimas maisto pristatymas į namus, o kitas variantas – palyda, tačiau, jei pavyzdžiui, parduotuvėse prekių dizainas būtų pritaikytas negalią turintiems žmonėms, galbūt jie drąsiau eitų apsipirkti patys. O savarankiškumas, galėjimas apsitarnauti patiems pasak Sauliaus, žmonėms su įvairiomis negaliomis yra labai svarbus. Beje, pasak vyro, nepamirškime, kad kai kurie žmonės gyvena ir vieni.
„Šiuo metu aš bandydamas atskirti šaldytuve esančius du panašius, pavyzdžiui, jogurto ir grietinės indėlius tiesiog pasinaudodamas programėle nuskaitau tekstą, telefonas man jį įgarsina, bet su brūkšninio kodo nuskaitymu būtų kur kas patogiau. Kalbant apie pritaikymą, neretai kyla iššūkių ir dėl pakuotės atidarymo, tas, beje, aktualu ne tik mums, turintiems regėjimo negalią.
Kartais bandai plėšti, o išplėši ir viskas tada išbyra. Būtų gerai, kad gamintojai į tai atsižvelgtų, juk yra ir vyresnių žmonių, ir žmonių, turinčių smulkiosios motorikos sutrikimų, juk galima padaryti paprasčiau, o dar ir aiškiai pažymėti, ties kuria vieta reikėtų plėšti pakuotę“, – tikino neregys.
Pokyčių link
Ne vienas verslas ar prekės ženklas vis dažniau ne tik atkreipia dėmesį, bet visiškai keičia paslaugų teikimo ar prekių pozicionavimo, pritaikymo ar net gaminimo strategiją, siekiant nediskriminuoti žmonių, turinčių įvairias negalias.
„Bitės“ įvaizdžio komunikacijos skyriaus vadovė Daiva Budrikė komentavo, kad įmonės ašis ir viena esminių vertybių – žmonės. „Tą suprantame plačiai – tai ir klientai, ir darbuotojai, ir partneriai, ir platesnė visuomenė. Ir daugelį metų nuosekliai skiriame didelį dėmesį įvairių visuomenės grupių įtraukimui. O šiemet dėmesį skiriame mūsų paslaugų, produktų, klientų aptarnavimo, komunikacijos, procesų bei darbo erdvių pritaikymui žmonėms su negalia.
Akcentuojame ne šių visuomenės narių išskyrimą, bet būtent didesniam įtraukimui tam, kad „Bitė“ būtų dar labiau prieinama visiems žmonėms. Ir šiuo principu vadovaujamės atlikdami auditą ir koreguodami savo procesus, paslaugas – ne išskirti, nepadaryti atskiro, tinkamo kažkuriai grupei, poreikiams, o kad būtų prieinama visiems“, – aiškino pašnekovė.
Ši filosofija taikyta ir kuriant naują „LABAS“ pakuotę. „Vadovavomės maksimaliai lengvai suprantamos kalbos taisyklėmis ir vizualiais reikalavimais, kad įvairių poreikių žmonės galėtų suprasti, ką siūlo pakuotė. Tad ir tekstai, jų dydžiai, spalvų kontrastai, QR kodas, kuris kreipia į internetinę svetainę su galimybe ten patogiai informaciją valdyti su turinio skaitymo programa“, – aiškino D .Budrikė.
Ne išskirti, nepadaryti atskiro, tinkamo kažkuriai grupei, poreikiams, o kad būtų prieinama visiems.
Dažniausiai, anot pašnekovės, klientai, siekdami gauti informaciją ar valdyti paslaugas, naudoja internetines svetaines, todėl buvo atlikta ir jų analizė.
„Kartu su srities specialistais „DIZI“ bei įvairių negalių turinčiais žmonėmis atlikome išsamų „interneto svetainių bei savitarnų auditą. Audito metu vertinome ne tik atitikimą Europos Sąjungos prieinamumo direktyvai, bet svarbiausia – patogumą patiems žmonėms su negalia. Audito metu išryškėjo dažniausiai pasitaikiusios problemos susijusios su spalvų kontrastu, patogiu svetainės elementų valdymu klaviatūra bei tam tikrų formų informacijos nuskaitymu, kurių negalėjo atpažinti žmonių su negalia naudojamos puslapio turinio skaitymo programos.
Naujų technologinių sprendimų neteko ieškoti, nes nemažai sprendimų jau sukurta, reikia tik teisingai juos pritaikyti ir maksimaliai išnaudoti. Dalį svarbių ir greičiau išsprendžiamų pakeitimų jau esame atlikę, tačiau nemažai pokyčių laukia šiais ir kitais metais“, – apie reikšmingus pokyčius kalbėjo „Bitės“ atstovė.
Pasak D. Budrikės, labai svarbu, kad įmonė nuolat bendradarbiauja ir tariasi su pačiais žmonėmis, turinčiais įvairias negalias, taip pat įvairiomis negalios srityje veikiančiomis organizacijoms „Jie geriausiai žino, ko jiems reikia, kas geriausiai atitinka jų poreikius, ką reikia keisti ir tobulinti, jaučia subtilybes ir praktinį pritaikymą. Ir dar svarbiau, kad pritaikant paslaugas ir produktus, procesus, internetines svetaines – niekada nebus tobulai užtektinai.“
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM primena, kad daugiau informacijos apie prekių ir paslaugų prieinamumą galima rasti interneto svetainėje www.ndt.lt bei įstaigos Facebook profilyje.
