„Ir šiltą rudenį peršalimo ligų padaugėja vaikų kolektyvuose, ypač naujai susibūrusiuose, nes kiekvienas atsineša savo bakterijas ir virusus, kuriais paprastai „pasidalijama“ su visais“ – kalba „Mano šeimos klinikos“ šeimos gydytoja Jūratė Ivanauskienė.
Nors specialistai kiekvienais metais negaili patarimų ne tik kaip stiprinti imunitetą ir išvengti peršalimo ligų, bet ir kaip elgtis peršalus, žmonės sirgdami vis tiek eina ir į darbus, ir į mokymo įstaigas.
Peršalimu susergama ne tik dėl peršalimo
Peršalimu dažniausiai vadinama lengva infekcija, kurią sukelia virusai. Vėliau peršalimai gali komplikuotis į bakterines infekcijas.
Peršalimo ligų priežasčių yra ne viena. Susirgimą gali lemti nepakankamas imunitetas, netinkamas darbo ir poilsio režimas, stresas, netinkama apranga, asmeninės higienos stygius ir t. t. Kalbos, kad peršalimu galima susirgti dėl „perpūtimo“, taip pat nėra laužtos iš piršto.
„Jei labai sušilęs žmogus po to ilgą laiką būna skersvėjuose ar kondicionieriais labai vėsinamoje aplinkoje, gali atsirasti peršalimo simptomai, tokie kaip sloga ar gerklės skausmas. Skersvėjai dažnai sukelia ir raumenų bei nervinių šaknelių uždegimus“, – sako J.Ivanauskienė.
Atsparumą ligoms mažina žalingi įpročiai, ypač rūkymas. J.Ivanauskienės teigimu, rūkymas yra vienas pagrindinių faktorių, kuris pažeidžia viršutinius ir apatinius kvėpavimo takus, jų virpamojo epitelio funkciją. Be to, tabako dūmuose esančios kancerogeninės medžiagos paveikia plaučių audinį, todėl jis tampa labiau pažeidžiamas.
„Rūkantiems žmonėms paprastos peršalimo ligos daug dažniau komplikuojasi į bronchitą, bronchinę astmą, plaučių uždegimą, o kiekvienas rimtesnis uždegimas palieka ilgalaikes pasekmes. Viena dažniausių – lėtinė obstrukcinė plaučių liga“, – perspėja šeimos gydytoja.
Rūkantieji dažnai šio žalingo įpročio atsisako ne iš karto, iš pradžių pereidami prie alternatyvių priemonių, tokių kaip kaitinamo tabako įrenginiai, kuriuose nėra dervų. Pasak gydytojos, galbūt jie mažiau kenksmingi, tačiau jų poveikis kol kas dar nėra iki galo ištirtas.
J.Ivanauskienė pažymi, kad imuninę sistemą taip pat stipriai veikia alkoholio ar narkotinių medžiagų ilgalaikis vartojimas, todėl tokie asmenys daug dažniau ir sunkiau serga peršalimo ligomis.
Stebuklingų receptų nėra
Turint kontaktą su sergančiais žmonėmis, viena iš veiksmingiausių priemonių yra asmens higiena. Slaugant sergančiuosius, šeimos gydytoja pataria kuo dažniau plauti rankas, naudoti rankų dezinfekcinį skystį, vėdinti patalpas, taip pavartoti didesnes dozes vitamino C ir D, cinko preparatų.
Gydytojos teigimu, kontaktuojant su sergančiais verta vėl prisiminti apsaugines veido kaukes.
„Susirgus stebuklingų receptų taip pat nėra. Greičiau pasveiksite ramiai pabuvę namuose, pavartoję gydomųjų arbatų, didesnes vitamino C, D dozes, išsimiegoję. Jei per tris paras būklė negerėja, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą.
Peršalę žmonės daro didelę klaidą, kai sirgdami eina į darbą, mokyklas, vaikų darželius. Tai ir pačiam ligoniui nepadeda pasveikti, ir kyla didelė rizika užkrėsti kitus“, – tikina J.Ivanauskienė.
Ji įspėja nepamiršti, kad šaltuoju metų laiku padidėja sergamumas gripu ir COVID-19 infekcija, todėl ruduo yra pats tinkamiausias laikas pasiskiepyti prieš šias virusines infekcijas. Jos gal visiškai ir neapsaugo nuo susirgimo šiomis ligomis, bet labai palengvina ligos eigą ir tikrai padeda išvengti komplikacijų.
