Kodėl vykstantiems į Lietuvą patariama skiepytis
Specialistai įspėja, kad pastaruoju metu Lietuvoje nebeliko rajonų, kuriuose nebūtų erkių. Pagrindinės ligos, kurias jos platina, – Laimo liga ir erkinis encefalitas. Jų paplitimo dažnis gali svyruoti nuo kelių procentų iki 20 proc. Ypač pavojingas yra erkinis encefalitas, kuris gali turėti labai liūdnas pasekmes. Deja, esame viena iš šalių, kuriose susirgimų erkiniu encefalitu yra daugiausiai Europoje, todėl vykstantiems į Lietuvą turistams rekomenduojama nuo jo pasiskiepyti.
Trečdaliui žmonių po erkinio encefalito lieka liekamieji reiškiniai ir kai kurie iš jų visam gyvenimui gali sukelti neįgalumą: sutrinka gebėjimas susikaupti, mokytis, dirbti, kamuoja nuolatiniai galvos ir kiti skausmai, lėtinis nuovargis, išsenka nervų sistema, o kai kuriems žmonėms pasireiškia dalinis ar visiškas galūnių paralyžius.
Nors ne kiekviena erkė yra infekuota, pavojingas yra kiekvienas erkės įsisiurbimas, nes mes iš anksto negalime žinoti, kuo viskas baigsis. Galima parsinešti kelias erkes ir jos visos nebus infekuotos, o galima parsinešti vieną erkę ir dėl ligos ilgam iškristi iš rikiuotės. Todėl verta naudoti visas įmanomas apsisaugojimo priemones, padedančias išvengti ligos.
Gera žinia, kad nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti. Nors paprastai rekomenduojama tai padaryti ankstyvą pavasarį, kadangi imunitetui įgyti reikia kelių vakcinos dozių, šiuo metu dar galite spėti apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos. Tam yra patvirtinta pagreitinta skiepijimo nuo erkinio encefalito schema. Tokiu atveju antroji vakcinos dozė sušvirkščiama po pirmosios praėjus 14 dienų, trečioji – po 5-12 mėnesių po antros dozės. Pirmoji palaikomoji dozė skiriama po 3 metų, o kitos palaikomosios dozės žmonėms iki 49 metų skiriamos kas penkerius metus, o žmonėms nuo 50 metų – kas trejus metus.
Kaip apsirengti būnant gamtoje
Norėdami išvengti erkės įsisiurbimo, gamtoje dėvėkite šviesius drabužius, kadangi ant jų geriau pastebėsite juodos spalvos erkutę. Taip pat pageidautina, kad būtų ilgos rankovės ir ilgos kelnės, ypač jeigu esate teritorijoje, kurioje aukšta žolė ar auga kiti aukšti augalai. Rankogaliai turėtų gerai priglusti prie riešo, o kelnių klešnių apačia – prie čiurnų. Kelnes galima įsikišti į kojines, batus arba rankogalius aprišti virvele ar užspausti gumele. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę.
Erkės iš pradžių nusėda ant drabužių, o tuomet ropodamos ieško tinkamos vietos įsisiurbti į odą. Taip ropinėti jos gali gana ilgai, todėl grįžę iš iškylos drabužių iš karto nedėkite su kitais, o saulėtą dieną pakabinkite balkone, terasoje ar ant gyvatuko vonioje: sausoje ir karštoje aplinkoje erkė neišgyvens. Taip pat prieš nusirengiant galima perbraukti per drabužius pūkų surinkėju.
Kaip save apžiūrėti
Po gamtoje praleisto laiko būtina apžiūrėti savo kūną, ar neįsisiurbė erkė. Jeigu gamtoje leidžiame net kelias dienas, verta tai padaryti kelis kartus per dieną. Apžiūra svarbi todėl, kad erkės įsisiurbimo mes paprastai nejaučiame, kadangi jos seilės turi nuskausminamųjų savybių. Todėl erkė mūsų krauju gali maitintis nuo kelių dienų iki kelių savaičių, kol išpampsta ir nukrenta pati.
Ypač gerai reikia apžiūrėti pakinklius, kirkšnis, alkūnės vidinį paviršių, pažastis, už ausų. Nors paprastai erkė pakimba ant pėdų ir blauzdų, įsisiurbimui mėgsta minkštesnės ir švelnesnės odos plotus, turinčius daug kraujagyslių, todėl patogius maitintis. Dalį kūno galime patogiai apžiūrėti veidrodyje, tačiau daliai apžiūros prireiks dar vieno veidrodžio ar kito žmogaus pagalbos.
Po apžiūros nusiprauskite po dušu. Tai padės nuplauti dar neįsisiurbusią erkę, jeigu dėl kokių nors priežasčių jos nepastebėjote.
Kaip pasirinkti erkes atbaidančias priemones
Šiuo metu yra didžiulė erkes atbaidančių repelentų pasiūla. Prieš rinkdamiesi juos atidžiai perskaitykite
gamintojo rekomendacijas, kuriose nurodoma, kaip priemonę purkšti – ant odos ar ant drabužių, kiek laiko ji veikia, ar galima ją naudoti vaikams. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar ji tikrai skirta apsisaugoti nuo erkių. Mat yra silpnesnių repelentų, kurie apsaugo tik nuo uodų.
Jeigu norite tikrai efektyvios apsaugos nuo erkių, priemonės sudėtyje turėtų būti cheminė medžiaga, kuri žymima trumpiniu DEET. Tyrimais įrodyta, kad ši medžiaga yra tikrai veiksminga apsauga nuo erkių. Jos repelento sudėtyje turėtų būti daugiau nei 40 proc. Uodams tinka ir mažesnis kiekis.
Repelentų negalima purkšti tose kūno vietose, kuriose yra odos pakenkimų (įpjovimų, žaizdų, sudirgusi oda), taip pat tiesiai ant veido, tačiau veidą, saugant akis, galima pasitepti išpurkštais delnais. Grįžus namo repelentą būtina nusiplauti.
Natūralios priemonės nuo erkių
Nors yra didelė erkes atbaidančių repelentų pasiūla, jie dažnai netinka kūdikiams ir alergiškiems žmonėms. Tokiu atveju galima išbandyti natūralias priemones, tik prisiminkite, kad jas naudoti reikia kur kas dažniau nei repelentus, kadangi natūralios medžiagos veikia labai trumpai. Dažniausiai minimos tokios medžiagos, kaip arbatmedžio aliejus, citrusiniai vaisiai, actas ir česnakas.
Norint pasigaminti natūralų repelentą iš acto, kurį drąsiai galima purkšti ant odos, reikia actą lygiomis dalimis sumaišyti su vandeniu. Tik teks susitaikyti, kad nuo jūsų sklis aitrus acto kvapas. Kad kvapas būtų malonesnis, į šį mišinį galima įlašinti kokio nors kvapnaus eterinio aliejaus.
Dar vienas natūralios medicinos šalininkų siūlymas – atviras kūno vietas išsitrinti česnaku.
Taip pat ant kūno įvairiose vietose galima užlašinti po kelis lašus arbatmedžio aliejaus arba iš jo pasidaryti purškalą: 10 eterinio arbatmedžių aliejaus lašų sumaišykite su 50 ml vandens. Šiuo purškalu galima apipurkšti ne tik atviras kūno dalis, bet ir drabužius. Lygiai taip pat galite naudoti citrusinių vaisių eterinius aliejus ar pasidaryti iš jų purškalą.
Tiesa, medikai šiuos būdus vertina skeptiškai. Nors yra tyrimų, kad tam tikros natūralios medžiagos gali atbaidyti erkes, natūralių priemonių efektyvumas moksliškai nėra patvirtintas.
Kaip teisingai ištraukti erkę
Vis dar kartais pasitaiko klaida, kai manoma, kad įsisiurbus erkei tą vietą reikia patepti aliejumi ar kitais riebalais ir tuomet ją traukti. Tačiau dėl to erkė gali įsisiurbti į odą tik dar giliau. Be to, pajutusi pavojų, ji gali išskirti dar daugiau nuodų ar savo žarnyno turinį, o tai padidina užsikrėtimo riziką ne tik pagrindinėmis, bet ir kitomis jų platinamomis ligomis, pavyzdžiui, Laimo liga.
Įsisiurbusią erkę suimkite pincetu arba nagais kuo arčiau odos. Stenkitės traukti taip, kad nesutraiškytumėte ir nepaliktumėte erkės galvutės odoje, nes tuomet į žaizdą gali patekti dar daugiau potencialaus užkrato. Kad taip nenutiktų, traukiant erkę nereikia jos sukioti. Truktelėkite ją staigiu judesiu į viršų. Tiesa, jeigu erkė vis dėlto nutrūko ir galvutė liko odoje, nereikia išsigąsti – per kelias dienas ji pasišalins savaime.
Ištraukę erkę, įkandimo vietą dezinfekuokite. Pirmosiomis dienomis ji gali būti paraudusi. Taip pasireiškia odos alerginė reakcija, kuri paprastai per 2–3 dienas praeina. Tačiau jeigu paraudimas išlieka ilgiau, padidėja iki 5 cm, plečiasi, migruoja, verta pasitikrinti dėl Laimo ligos. Taip pat apie 30 dienų reikia stebėti save dėl erkinio encefalito simptomų. Jei atsiranda karščiavimas, raumenų ar galvos skausmai, nuovargis, būtina kreiptis į gydytoją.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje kasmet registruojama iki 3 tūkst. Laimo ligos ir iki 760 erkinio encefalito atvejų. Laimo liga perduodama maždaug per 36-48 valandas, todėl, greitai pastebėjus ir ištraukus erkę, galima jos išvengti. Erkinio encefalito virusas perduodamas iš karto, per pirmąsias minutes, todėl efektyviausia apsauga nuo jo – skiepai.
