Man kava niekada nebuvo tai, be ko aš neįsivaizduočiau savo gyvenimo, tačiau, kasdien išgerdama 2–3 puodelius kavos, tapau tam tikra prasme priklausoma ir sau melavau.
Arbata man negalėjo pakeisti kavos, nes jos skonis paprasčiausiai nebuvo tas „rytinis“ skonis, kuris tave išverčia iš lovos. Vanduo su citrina? Ačiū, tikrai ne. Vaisinė, balta, raudona ar dar kokia kitokia arbata? Visgi – ne.
Tad kodėl aš nusprendžiau atsisakyti kavos?
Kavos puodelis, turėjęs išbudinti ir padėti dirbti, popiet man sukeldavo visiškai priešingą reakciją, taip pat pastebėjau, jog savijauta atsigėrus kavos tampa švelniai tariant labai nemaloni – nuo lengvo pykinimo iki mieguistumo.
Aišku, lėtas šeštadienio rytas man visada asocijuodavosi su kava, tačiau tąkart nusprendžiau – šiandien pradedu kavą boikotuoti.
Kokie mano pojūčiai po mėnesio? Geresni, nei galėjau pagalvoti.
Įpročio reikalas?
Pirmą dieną dar tiesiau ranką prie kavos indo, tačiau paskutinę minutę susizgribau ir pasidariau elementarios juodosios arbatos. Diena keitė dieną, ir man iš tikrųjų nebuvo sunku. Supratau, kad tai daugiau įpročio reikalas – visi geria kavą, susitinka prie kavos aparato, tad natūraliai ir tu pasidarai kavos ar kavos gėrimo.
Tačiau, pradėjus kavos atsisakymo epopėją savaitgalį, buvo kur kas paprasčiau pirmadienį pradėti be kavos. Turiu pasakyti, kad, matyt, aš nebuvau užkietėjusi kavos maniakė, todėl manęs negundė kavos kvapas, ir popiet lengvai išsiverčiau su arbata.
Dienoms slenkant kavos net nebeprisimindavau, man jos nereikėjo, kadangi atradau daugybę alternatyvų, ką galėčiau gerti vietoj jos.
Daugiau vandens
Kai gerdavau kavą, išgerdavau labai mažai skysčių. Puodelis ryte, puodelis popiet, puodelis per pavakarius, ir viskas. Vakare kartais išgerdavau arbatos, todėl galite įsivaizduoti, jog kava buvo pagrindinis mano gėrimas ir aš nejaučiau jokio poreikio gerti vandens. O juk visi specialistai sako, kad reikėtų per dieną išgerti bent kelis litrus vandens.
Atsisakius kavos jau pačiomis pirmosiomis dienomis kilo natūralus skysčių poreikis – pradėjau gerti vandenį su citrina, žaliąją, raudonąją arbatą, paprastą vandenį. Turiu pasakyti, kad tai davė tikrai puikių vaisių – jaučiausi mažiau apsunkusi ir lengvesnė. O ir pagaliau priartėjau prie išsvajotų dviejų litrų vandens per dieną.
Geresnis miegas
Anksčiau atsibusdavau kiek pavargusi, mieguista, skaudėdavo visą kūną. Po to, kai atsisakiau kavos, maždaug per savaitę pasijautė, kad atsikelti tampa kur kas lengviau, man neprireikia žadintuvo, ryte jaučiausi žvalesnė ir visą dieną buvau energingesnė.
Pamiršau, ką reiškia valandų valandas vartytis, kad pagaliau užmigtum.
Svarbiausia tai, jog pavykdavo kur kas geriau pailsėti, o popiet, kai dažną užpuola mieguistumas, gerdavau arbatą ir jaučiausi kur kas mažiau mieguista nei palyginti tada, kai mėgaudavausi kava.
Aš nebeprabusdavau naktį po kelis kartus, lengviau užmigdavau vakare ir pamiršau, ką reiškia valandų valandas vartytis, kad pagaliau užmigtum. Pradėjau net anksčiau eiti miegoti.
Daugiau energijos
Noras judėti man niekada nebuvo svetimas, tačiau po to, kai kava dingo iš mano raciono, aš pasijaučiau lengvesnė, o tai tapo inspiracija dar daugiau judėti, vaikščioti, važinėti dviračiu, bėgioti. Na, o judėjimas visada suteikia malonių šalutinių poveikių – nuo geresnės nuotaikos iki stangresnio kūno.
Stengiausi judėti kasdien, kadangi jaučiausi pakankamai žvali ir motyvuota. Visa tai atsiliepė ir kasdienei veiklai, kadangi darėsi lengviau susikaupti, atlikti darbus, kurti ir gerai jaustis.
Skaistesnė oda
Sutapimas ar ne, tačiau po to, kai pradėjau daugiau gerti vandens ir mažiau kavos, oda tapo nebe tokia problemiška, o ir skaistesnė. Manau visa tai susiję ne tik su kavos atsisakymu, bet ir su judėjimu, miegu, mityba bei tuo, kad vis daugiau laiko praleisdavau lauke.
Žinia ir tai, kad kava skatina dehidrataciją, o dėl to oda gali išsausėti. Šiuo atveju mano situacija tikrai pasitaisė.
Geresnė nuotaika
Na, ir galiausiai – emocinė būsena. Nemanau, kad kavą galima kaltinti dėl irzlumo, tačiau tokie šalutiniai poveikiai, kaip daugiau skysčių, daugiau judėjimo ir daugiau miego, tikrai turi įtakos gerai savijautai. Na, o kai nuotaika geresnė, tuomet lengviau susidoroti su kasdieniais rūpesčiais, problemomis ar iššūkiais darbe.
Stengiausi judėti kasdien, kadangi jaučiausi gana žvali ir motyvuota.
Išvada viena: sunku pasakyti, ar galima kaltinti kavą dėl prastesnės savijautos, tačiau mano atveju pasitvirtino tai, kad aš be kavos jaučiausi kur kas geriau, dingo išsiblaškymas, nuovargis, mieguistumas popiet, todėl eksperimentą be kavos tęsiu ir toliau.
Visgi susigundžiusi kavos puodeliu savęs tikrai nebausiu – mažos nuodėmės yra tai, dėl ko gyventi kur kas smagiau.
