„Jei reikia, jis rekomenduos skiepus arba skirs priešmaliarinius vaistus. Grįžus po kelionės ir sunegalavus, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Infekcinių ligų inkubacinis periodas – labai įvairus. Kartais ligos požymiai pasireiškia po kelių dienų, kartais – po mėnesių, todėl, apsilankius pas gydytoją, reikia nepamiršti pasakyti, kokioje šalyje lankėtės“, – LRT Radijo laidoje „Sveikata“ pataria J. Žiliukienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad šiltuoju metų laiku parazitų padaugėja ir Lietuvoje, todėl saugumo priemonių siūlo laikytis, net nekeliaujant į egzotiškus atogrąžų kraštus.
Kartais ligos požymiai pasireiškia po kelių dienų, kartais – po mėnesių, todėl, apsilankius pas gydytoją, reikia nepamiršti pasakyti, kokioje šalyje lankėtės, – LRT Radijo laidoje „Sveikata“ pataria J. Žiliukienė.
Dažniausias negalavimas – viduriavimas
Anot J. Žiliukienės, žmonės, keliaujantys į šiltuosius kraštus, turi didesnę riziką užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis. Dažniausias negalavimas, kuris keliautojus užklumpa kelionės metu ar tuoj iš jos grįžus, – viduriavimas. Specialistės tvirtinimu, paprastai po kelių dienų viduriavimas liaujasi, tačiau kartais gali tęstis ilgiau nei dvi savaites.
„To priežastimi gali būti parazitiniai pirmuonys. Jais užsikrečiama, vartojant nešvarų vandenį, maistą, per nešvarias rankas. Negydant pirmuonių, sukeliama liga gali tęstis kelias savaites ar mėnesius, išsekinti organizmą, sutrikdyti medžiagų pasisavinimą“, – nurodo J. Žiliukienė.
Jos tvirtinimu, pavojingiausias susirgimas, sukeliamas tokių parazitų, – amebiazė. Ši liga pažeidžia žarnyno gleivinę, viduriuojama su krauju. Pasak J. Žiliukienės, ligą sukeliančios amebos iš žarnyno gali patekti į kepenis ar kitus organus, kur susidaro pūliniai dariniai.
Dažniausiai pirmuonimis užsikrėtę žmonės grįžta iš Azijos, Afrikos, – perspėja specialistė.
„Mūsų laboratorijoje kiekvienais metais išaiškinami pirmuonimis užsikrėtę keliautojai. Jeigu, grįžus iš kelionės, viduriuojate ilgiau nei dvi savaitę, rekomenduoju išsitirti dėl žarnyno pirmuonių. Dažniausiai pirmuonimis užsikrėtę žmonės grįžta iš Azijos, Afrikos“, – perspėja specialistė.
Siūlo pasidomėti vabzdžiais
Prieš kelionę patariama pasiieškoti informacijos apie tame krašte tuo laiku skraidančius ar ropojančius vabzdžius, nes jie taip pat gali būti infekcijų platintojai. J. Žiliukienės teigimu, per paskutinius trejus metus Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje buvo išaiškinti aštuoni odos leišmaniozės atvejai. Iki tol ši liga Lietuvoje nebuvo registruojama kelis dešimtmečius.
„Leišmaniozę perneša moskitai – į uodus panašūs vabzdžiai. Įkandimo vietoje po kelių savaičių ar mėnesių atsiranda niežtinti žaizdelė. Vėliau formuojasi šlapiuojanti opa. Tokių opų ant kūno gali būti viena ar daug. Negydoma liga gali tęstis net keletą metų“, – nurodo J. Žiliukienė. Jos aiškinimu, opos vietoje lieka randas, o opos paprastai atsiranda ant atvirų kūno vietų – veido, ausų, rankų, kojų. Šiai ligai taikomas gydymas, pacientams reikia kreiptis į dermatologus.
Negydant šios ligos, mirštama. Per paskutinius 10 metų Lietuvoje užregistruoti 27 tropinės maliarijos atvejai. Trys ligoniai mirė, – sako J. Žiliukienė.
Kita ligą – maliariją – perneša uodai. Specialistės teigimu, ši liga paplitusi atogrąžiniuose ir subatogrąžiniuose kraštuose. Kiekvienais metais Lietuvoje užfiksuojami keli maliarijos atvejai. J. Žiliukienė įspėja, kad pirmieji maliarijos požymiai panašūs į susirgimą gripu, todėl reikėtų neapsigauti.
„Praėjus šiems simptomams, kas tris–keturias dienas kartojasi maliarinio drugio priepuoliai – karščiavimas ir gausus prakaitavimas. Yra keturios maliarijos rūšys. Pati pavojingiausia – tropinė maliarija. Negydant šios ligos, mirštama. Per paskutinius 10 metų Lietuvoje užregistruoti 27 tropinės maliarijos atvejai. Trys ligoniai mirė“, – sako J. Žiliukienė.
Retų parazitinių ligų atvejų vis daugėja
Parazitologinių tyrimų poskyrio vedėja tvirtina, kad keliautojai kartais parsiveža labai retų parazitų, sukeliančių sveikatos sutrikimų. „Turėjome vieną smėlinių blusų sukeltą odos susirgimą. Smėlinė blusa keletą savaičių parazituoja po oda. Dažniausiai – kojų tarpupirščiuose, ten, kur pėda liečiasi su smėliu. Panašiai kaip erkė, prisisiurbusi kraujo, ji išpampsta dešimtis kartų. Kadangi ji parazituoja po oda, labai niežti. Žmogus gali kasytis, įnešti bakterijas, gali susidaryti pūlinys. [...] Šios blusos paplitusios Pietų Amerikoje, subsacharinėje Afrikoje“, – teigia J. Žiliukienė.
Taip pat buvo aptiktas atvejis, kai vyras Afrikoje susirgo šistosomiaze. Šiuo parazitu pacientas užsikrėtė, plaukiodamas atvirame gėlame vandens telkinyje – parazito lervutės įsiskverbė per odą, pateko į šlapimo sistemą ir pažeidė šlapimo pūslę. J. Žiliukienė atkreipia dėmesį, kad būdingiausias šistosomiazės simptomas – skausmingas šlapinimasis krauju.
Šiais parazitais galima užsikrėsti, basomis vaikštant per žolę. Kartais – vartojant nenuplautas daržoves, vaisius, – nurodo J. Žiliukienė.
Dėl vis dažnėjančių kelionių į tolimus kraštus tokių retų parazitų sukeliamų ligų Lietuvoje pasitaiko vis dažniau. Pasak J. Žiliukienės, pasitaikė ir vienas ankilostomiazės atvejis. Kolumbiją aplankęs vyras po kelionės jautė silpnumą, per kelis mėnesius neteko 15 kg svorio.
„Poliklinikoje nepavyko išaiškinti negalavimų priežasties. Vėliau mūsų laboratorijoje atliktas išmatų tyrimas ir rasti ankilostomų kiaušinėliai. Šiais parazitais galima užsikrėsti, basomis vaikštant per žolę. Kartais – vartojant nenuplautas daržoves, vaisius“, – nurodo J. Žiliukienė.
Pataria, kokių saugumo priemonių imtis
Norint išvengti įvairių užsikrėtimų parazitinėmis ar kitomis infekcinėmis ligomis, specialistė pataria, likus 4–6 savaitėms iki kelionės į šiltuosius kraštus, pasikonsultuoti su gydytoju infektologu, kuris išaiškins saugios kelionės principus ir, atsižvelgęs į kelionės pobūdį, ištirs keliautojo sveikatą.
„Jei reikia, jis rekomenduos skiepus arba skirs priešmaliarinius vaistus. Grįžus po kelionės ir sunegalavus, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Infekcinių ligų inkubacinis periodas – labai įvairus. Kartais ligos požymiai pasireiškia po kelių dienų, kartais – po mėnesių, todėl, apsilankius pas gydytoją, reikia nepamiršti pasakyti, kokioje šalyje lankėtės“, – rekomenduoja J. Žiliukienė.
Anot jos, per pastaruosius metus daugiausia parazitinių ligų Lietuvos keliautojai parsivežė iš Pietų ir Centrinės Amerikos. Afriką specialistė išskiria kaip regioną, pavojingą dėl didelės tikimybės užsikrėsti maliarijos virusu.
Nekeliaujantiems į svečias šalis atsargumo priemonių J. Žiliukienė pataria laikytis ir Lietuvoje, nes, atslinkus karštiems orams, ir čia padidėja tikimybė užsikrėsti įvairiais parazitais. LRT Radijo pašnekovės tvirtinimu, daugiausia užsikrėtusių žarnyno ligomis pacientų nustatoma būtent liepos mėnesį. Užsikrėsti parazitais didesnė tikimybė, valgant šviežias, prastai arba iš viso neplautas daržoves, vaisius, maistą imant nešvariomis rankomis.
