Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kardiologė Greta Radauskaitė pranešime žiniasklaidai teigia, kad sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, pavyzdžiui, širdies nepakankamumu, taip pat tiems, kurių kraujospūdis padidėjęs, anksčiau sirgusiems miokardo infarktu arba išemine širdies liga verta, prieš leidžiantis į kelionę, pasitikrinti sveikatą. Vyresniems kaip 45 m. vyrams, vyresnėms kaip 55 m. moterims ir žmonėms, turintiems antsvorio, besiskundžiantiems padidėjusiu kraujospūdžiu, dideliu cholesterolio kiekiu, taip pat sergantiems cukriniu diabetu pas kardiologą reikėtų apsilankyti bent kartą per metus.
Pirmas pavojaus signalas – stiprus skausmas
Gydytoja primena, kad apie gresiantį širdies smūgį ar priepuolį dažniausiai praneša skausmas arba nepatogumo už krūtinkaulio pojūtis, pasunkėjęs kvėpavimas, padažnėjęs pulsas, žmogui neretai pasidaro silpna, gali išpilti prakaitas, pykinti, atsiranda stipri mirties baimė.
Jei bendrakeleivį ištinka širdies smūgis, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Kol medikai važiuoja, žmogui privalu suteikti pirmąją pagalbą: ramiai jį pasodinti arba paguldyti, atlaisvinti marškinių apykaklę, kad galėtų kuo giliau įkvėpti, jei kas turi, sugirdyti tabletę aspirino.
Būtina stebėti, ar širdies smūgio ištiktas bendrakeleivis nepraranda sąmonės, kvėpuoja, ar yra pulsas. Jei bent vieno iš šių gyvybinių požymių nebėra, nelaukiant greitosios medicinos pagalbos, būtina pradėti dirbtinį širdies masažą. Atvykę medikai ligoniui suleis kraują skystinančių vaistų (heparino ar fraksiparino), duos nitroglicerino, uždės deguonies kaukę, kuri palengvins kvėpavimą, ir nuveš į artimiausią gydymo įstaigą.
Svarbi kiekviena minutė
Atlikti širdies masažą turėtume mokėti kiekvienas, nes tokios pagalbos gali prireikti bet kada. Žmogus paguldomas ant nugaros, jo galva atlošiama. Masažuojantis asmuo sudeda delnus vieną ant kito ties ligonio krūtinkaulio viduriu ir atlieka apie 60 paspaudimų per minutę: 30 paspaudimų, 2 įpūtimai burna į burną, 30 paspaudimų.
Jei širdies priepuolis ištiktų jus patį, o tuo metu nieko nebūtų greta, pasistenkite nusiraminti, susikaupti ir išsikviesti greitąją pagalbą, tuomet ramiai atsisėskite ar prigulkite. Nemėginkite patys važiuoti į gydymo įstaigą: kartais per miokardo infarktą pavojingai sutrinka širdies ritmas, tad vairuodami tokios būklės sukelsite pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Riziką didina riebus maistas ir alkoholis
G.Radauskaitė teigia, kad širdies ligomis sergantiems žmonėms galima keliauti, tik, kad organizmas nepatirtų didelės įtampos, rekomenduojama kirsti ne daugiau nei tris laiko juostas. Būtina turėti gydytojo paskirtų vaistų ir vartoti juos reikiamomis dozėmis.
Svečioje šalyje patariama nepiktnaudžiauti alkoholiu ir riebiu, aštriu maistu – jis apsunkina širdies veiklą, kraujyje daugėja cholesterolio, didėja rizika susirgti miokardo infarktu, auga staigios mirties pavojus. Alkoholis skatina mikroelementų ir skysčių pasišalinimą iš organizmo, dėl to tirštėja kraujas, gali susidaryti trombų, o jie – dažniausia insulto ir infarkto priežastis. Geriau kelionėse mėgautis vaisiais ir daržovėmis. Dėl vaisiuose esančio cukraus, sergantys cukralige ar tie, kurių kraujyje padidėjęs cukraus kiekis, turėtų valgyti daržoves, puikiai tinka ir žuvis.
Kraštuose, kur tvyro karščiai, širdies ir kraujagyslių ligos paūmėja gerokai dažniau. Segantiems šiomis ligomis aukšta oro temperatūra pavojinga, nes širdis ir kraujagyslės iškart reaguoja į karštį: šie organai siekia atvėsinti organizmą, tad širdis ima plakti greičiau, padažnėja pulsas, žmogus gali pajusti silpnumą, oro trūkumą, gausiau prakaituoti, dėl to netenka svarbių širdies veiklai mikroelementų – kalio ir magnio bei skysčių.
Kaip suteikti pagalbą skrendant
Jei širdies smūgis ištinka lėktuvo keleivį, svarbu jį nuraminti, sugirdyti aspirino tabletę ir tuomet kas 5 min. po vieną sugirdyti tris nitroglicerino tabletes – šių medikamentų turi būti lėktuvo vaistinėlėje. Iki skrydžio pabaigos būtina atidžiai stebėti ligonio gyvybines funkcijas – kvėpavimą, sąmonę ir pulsą. Orlaiviuose dažnai būna ir automatinių defibriliatorių – aparatų širdies ritmui nustatyti ir normaliam širdies darbui atnaujinti. Beje, automatiniai defibriliatoriai yra įrengti ir Vilniaus oro uoste.
Ištikus širdies smūgiui, svarbiausios yra pirmos šešios valandos: per jas būtina pasiekti gydymo įstaigą, kur žmogui būtų galima atverti kraujagyslę ir atstatyti širdies raumens kraujotaką.
Prieš kelionę lėktuvu asmenims su padidėjusia trombų susidarymo rizika patariama pasidomėti, kur yra artimiausia gydymo įstaiga, į kurią būtų galima kreiptis, sutrikus sveikatai ar ištikus širdies smūgiui. Skrendant tokiems žmonėms rekomenduojama mūvėti kompresines kojines ir gerti daug skysčių.
Kelionės – nemenkas sveikatos išbandymas širdies ligomis sergantiems žmonėms. Tačiau įvertinę galimus pavojus ir tinkamai jiems pasiruošę, galėsite ramiai mėgautis įspūdžiais.
