► Joduotoji druska
Vietoj paprastos, pigios druskos perkate brangesnės ir neva sveikesnės su jodu, manydama, kad gardindama patiekalus tokia druska tikrai neturėsite jokių bėdų dėl skydliaukės, susitvarkys nervų sistema ir pagreitės medžiagų apykaita. Tenka šiek tiek nuvilti. Pirmiausia jodo junginiai druskoje nėra labai patvarūs, jie greitai suyra, ypač jei pakuotę laikote atvirą ir šviesioje vietoje. Veikiamas aukštos temperatūros jodas ypač greitai išgaruoja, taigi jokios naudos iš joduotosios druskos nebus, jei gardinsite ja troškinius ar kepinius. Antra, naudoti druskos profilaktiškai, kad organizmui netrūktų jodo, vargu ar tikslinga. Juolab kad jodo perteklius organizme gali sukelti ne mažiau bėdų nei jo trūkumas, pavyzdžiui, gali įvykti pavojingų skydliaukės veiklos pokyčių, dėl kurių susilpnės imunitetas. Kovoti su jodo deficitu reikėtų tik tuomet, jei tokį trūkumą diagnozuoja specialistas.
► Plokščiapadžiai bateliai
Karas, kurį kadaise aukštakulniams batams paskelbė ortopedai ir chirurgai, jau duoda savų vaisių: paklusniosios aukštakulnius batelius iškeitė į plokščiapadžius. Ar tapo sveikesnės? Vargu. Bateliai be jokių kulnų taip pat ne pats idealiausias pasirinkimas... Nuolat avėdamos tokius batelius, galite jausti kojų mėšlungį, raumenų ir juosmens skausmus, patirti pėdos deformaciją ir kelių sąnarių pokyčius. Plonytis, lankstus batelių padas (o jūs taip džiaugiatės, kad batai lengvi it pūkelis, patogūs, tarsi būtumėte basa!) negali tinkamai amortizuoti pėdos. Vadinasi, kai vaikštote, kojų raumenys, sausgyslės, venos, sąnariai patiria trigubą krūvį. Žinoma, aukštakulniai batai, ypač šių dienų madingiausieji, taip pat nėra naudingi sveikatai – žaloja pėdas, kelius, klubų sąnarius, stuburą. Bet kaipgi mes be jų?.. Išeitis yra. Aukštakulnius batus palikime vakarėliams, šventėms, o šiokiadieniais avėkime batelius ar basutes su 2–3 cm aukščio kulneliais, pasak ortopedų, tai bene optimaliausias pasirinkimas.
 |
| net-a-porter.com nuotr. / Charlotte Olympia balerinų tipo bateliai |
► Antibakterinės priemonės
Manote, kad naudodama antibakterines buitinės chemijos priemones labiau apsisaugosite? Ne visada. Pavyzdžiui, antibakterinis muilas visiškai sunaikina visas bakterijas, jei rankas juo plausite apie pusę minutės. Ar dažnai tiek laiko skiriate rankoms nusiplauti?.. Pasak įvairių tyrimų, ištisa bakterijų armija, kuri lieka gyva po antibakterinių atakų, ilgainiui įgauna stiprų atsparumą šiuolaikinėms buitinės chemijos priemonėms, mutuoja ir prisitaiko. Tad tikrai nėra garantijos, kad, šveisdama virtuvės ar vonios paviršius antibakteriniais skysčiais, apsisaugosite nuo visų ligų sukėlėjų. Buitinė chemija naikina įvairiausius mikrobus, tačiau užkirsti kelio virusinėms infekcijoms ji nepajėgi. Vadinasi, gripas ar peršalimas anksčiau ar vėliau užklups, nepaisant to, kokiu muilu plausite rankas. Be to, visa ši chemija kenkia ne tik bakterijoms, bet ir jums. Kai kurie mokslininkai teigia, kad tokia buitinė chemija gerokai silpnina imunitetą, gali tapti įvairių alergijų bei kitų odos susirgimų priežastimi ir pan. Tad piktnaudžiauti ja tikrai neverta.
 |
| Fotolia nuotr. / Muilas |
► Apelsinų sultys
Juk puiku pradėti rytą apelsinų sulčių stiklinaite, tiesa?.. Taip rašo žurnalai, įtikinėja reklamų kūrėjai. Net nekalbėkime apie sultis iš pakelių, ypač sulčių gėrimus, nektarus, kur vitaminų likę nedaug, o kalorijų yra su kaupu. Netgi šviežiai spaustos sultys nėra tokios naudingos kaip pats vaisius. Išgėrusi stiklinę tik ką išspaustų apelsinų sulčių, gausite gerą dozę fruktozės, gliukozės ir vitamino C. O baltojo minkštimo, kuris yra po odele, – ne. Jį be gailesčio šveičiate į šiukšlių kibirą, o juk ta baltoji odelė yra labai naudinga ląsteliena, lėtinanti angliavandenių pasisavinimą. Joje daug bioflavonoidų, gerinančių kraujagyslių būklę, išlaikančių tinkamą cholesterolio lygį kraujyje. Žodžiu, jei norite, kad tą solidžią sacharozės porciją, kuri yra viename apelsine, organizmas pasisavintų be žalos figūrai, verčiau valgykite vaisių skiltelėmis, ne visiškai pašalinusi baltą odelę.
 |
| Fotolia nuotr. / Apelsinai |
