„Akivaizdų ryšį tarp kvėpavimo takų infekcijų ir ypatingai šalto bei sauso oro galima paaiškinti tokiais veiksniais kaip palankia aplinka virusui, nosies gleivinės išsausėjimu, šoktelėjusiu oru perduodamų ligų plitimu ir, žinoma, žmonių elgsena“, – aiškino ULAC direktorius prof. Saulius Čaplinskas.
Naujausių tyrimų, publikuotų Infectious Disease News, duomenys rodo, kad kvėpavimo takų infekcijos neįprastai atšalus ir išsausėjus orams net subtropinio klimato zonose, kur aukštas drėgmės lygis, tampa kur kas agresyvesnės.
Norėdami išsiaiškinti ryšį tarp oro ir mirtingumo nuo gripo bei plaučių uždegimo, Oklande (Naujojoje Zelandijoje, drėgno, subtropinio klimato zonoje) mokslininkai atliko retrospektyvinę duomenų nuo 1980 iki 2009 m. apžvalgą.
Tyrimo duomenys parodė, kad praėjus trims savaitėms po labai šaltų ir sausų orų reikšmingai padaugėjo mirčių nuo plaučių uždegimo ir gripo atvejų. Šaltis pasirodė esąs kiek stipresnis veiksnys nei drėgmė.
Be to, mokslininkai nustatė, kad patalpų šildymas be drėkinimo gali prailginti kvėpavimo takų virusų gyvavimo laiką ir susilpninti nosies gynybos mechanizmus. Toks patalpų šildymas yra naudojamas dažniausiai per neįprastai šaltus žiemos orus, kai kvėpavimo takų infekcijos labiausiai plinta.
Taip pat per šalčius žmonės dažniau būna patalpose, laikosi arčiau viens kito, o taip padidėja infekcijos perdavimo oru tikimybė.
