Masačusetso ligoninės, kuri yra vienas didžiausių Harvardo medicinos mokyklos tyrimo centrų, mokslininkai atrado mechanizmą, paaiškinantį, kodėl cukraus pakaitalas aspartamas negali padėti numesti svorio.
Ataskaitoje, kuri buvo publikuota tinklalapyje, skirtame taikomosios fiziologijos, mitybos ir medžiagų apykaitos sričiai, mokslininkai parodo, kaip fenilalaninas, sudėtinė dirbtinio saldiklio aspartamo dalis, blokuoja fermentą, reguliuojantį metabolinį sindromą, kurio sutrikimas lemia susirgimus cukriniu diabetu bei širdies ir kraujagyslių ligomis, rašo massgeneral.org.
Laboratorinės pelės, kurios gaudavo vandens su aspartamu, priaugo svorio. Joms taip pat išsivystė kiti metabolinio sindromo požymiai.
Laboratorinės pelės, kurios gaudavo vandens su aspartamu, ne numetė, bet kaip tik priaugo svorio. Joms taip pat išsivystė kiti metabolinio sindromo požymiai.
„Cukraus pakaitalai, tokie kaip aspartamas, skirti svorio kontrolei ir metabolinio sindromo paplitimo mažinimui, tačiau klinikiniai ir epidemiologiniai tyrimai parodė, kad šie produktai turi atvirkščią poveikį, – teigia Richardas Hodinas, vienas iš tyrimo autorių. – Mes nustatėme, kad aspartamas blokuoja žarnyno fermentą, vadinamąją žarnyno šarminę fosfatazę (IAP), kuri padeda išvengti nutukimo, diabeto ir metabolinio sindromo. Taigi mes manome, kad aspartamas, kaip cukraus pakaitalas, gali neturėti naudos, kadangi jis slopina naudingų fermentų veiklą.“
Kad geriau suprastų aspartamo poveikį, tyrėjai 18 savaičių stebėjo keturias laboratorinių pelių grupes. Dvi grupės buvo maitinamos įprastu maistu, be to, viena iš jų gavo vandens su aspartamu, kita – paprasto vandens. Kitos dvi grupės buvo maitinamos maistu, turinčiu daug riebalų, tačiau taip pat viena iš jų gavo vandens su aspartamu, o kita – paprasto vandens.
Pelės, kurios buvo maitinamos įprastu maistu, gaudavo per dieną maždaug tris su puse skardinės vandens su aspartamu, o pelės, kurios buvo maitinamos riebiu maistu – dvi skardines.
Eksperimento pabaigoje nebuvo didelio svorio skirtumo tarp grupių, kurios buvo maitinamos įprastu maistu, tačiau tarp grupių, kurios buvo maitinamos riebiu maistu, skirtumas buvo akivaizdus. Tos pelės, kurios gaudavo vandens su aspartamu, nutuko.
Įdomu, kad abiejų grupių pelių, kurios gaudavo vandens su aspartamu, cukraus kiekis kraujyje buvo didesnis nei kitų dviejų grupių, o tai byloja, kad sumažėjo organizmo tolerancija gliukozei. Taip pat šioms pelėms nustatytas padidėjęs baltymo TNF-alfa, kuris rodo organizmo uždegimą, susijusį su metaboliniu sindromu, kiekis.
„Žmonės nesupranta, kodėl šie dirbtiniai saldikliai neveikia. Tačiau iš tiesų jų poveikis dar blogesnis. Jie gali paskatinti dar didesnį alkio pojūtį, dėl kurio jūs suvartosite daugiau kalorijų. Todėl aspartamo reikėtų tiesiog atsisakyti, – teigia mokslininkai. – Nors mes negalime visiškai atmesti ir kitų mechanizmų, kurie lemia nutukimą, mūsų eksperimentai aiškiai parodo, kad aspartamas blokuoja IAP veikimą.“
