Visa tai – priešoperacinės reabilitacijos privalumai. Nacionaliniame vėžio institute tokia reabilitacija pradėta taikyti skrandžio vėžiu sergantiems pacientams. Pirmasis priešoperacinę reabilitaciją išbandęs ponas Vitas sako, kad tai jam ne tik padeda greičiau sveikti, bet ir leidžia išvengti streso, rašoma NVI pranešime žiniasklaidai.
Onkologinės ligos diagnozę sužinojo atsitiktinai
Kad serga skrandžio vėžiu 63-ejų vilnietis p. Vitas sužinojo atsitiktinai. „Dėl šios ligos nejutau nieko. Dėl kitų sveikatos problemų kreipiausi į kardiologus, kurie vėliau nukreipė mane išsitirti vidaus organų. Tada ir rado šitą dalyką,“ – prisimena p. Vitas. Vyrui skrandžio vėžys jau išoperuotas, dabar paciento laukia gydymas chemoterapija. Optimizmu spinduliuojantis p. Vitas sako dabar besijaučiantis puikiai. Šis pacientas – pirmasis, kuriam Nacionaliniame vėžio institute prieš skrandžio vėžio operaciją buvo pritaikyta reabilitacija.
„Man buvo garbė pirmam gauti reabilitaciją prieš operaciją. Įspūdžiai puikūs. Mano nuomone, prieš operaciją yra svarbu nestresuoti. Ši reabilitacija panaikina stresą, sukuria gerą nuotaiką, paruošia operacijai. Buvo masažai, psichologo konsultacijos, šviesos terapija, spalvų terapija, kineziterapija, mankšta, pratimai... Parodė, kaip reikia keltis iš lovos po operacijos, kokius pratimus atlikti namuose. Tai man labai padėjo“, – įspūdžiais dalijasi p. Vitas.
Vilnietis jaučiasi dėkingas Nacionalinio vėžio instituto gydytojams ir slaugytojoms. „Labai puikūs žmonės. Su gydytojais bendrauti pradėjau maždaug 60-ies, kai prasidėjo širdies problemos, tada ir sužinojau, kad susirgau vėžiu. Bet kiek esu bendravęs su gydytojais, slaugytojomis, geresnių kaip čia nesutikau. Didelis ačiū gydytojui dr. Augustinui Baušiui, kuris mane operavo“, – sako p. Vitas.
Kaip ir kitų onkologinių ligų atveju, skrandžio vėžio atsiradimui įtakos gali turėti rūkymas. Vitas pripažįsta rūkantis 50 metų. Visgi, tikisi, kad šio žalingo įpročio pavyks atsisakyti.
Reabilitacija prieš operaciją padeda greičiau sveikti
Taigi, kokia yra priešoperacinės reabilitacijos nauda pacientui? Neseniai Nacionalinio vėžio instituto, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Vilniaus universiteto atliktas klinikinis tyrimas parodė, kad nauda – visokeriopa.
„Priešoperacinė reabilitacija yra nauja modernaus ir kompleksinio onkologinių ligų gydymo sudedamoji dalis. Teoriškai, ši reabilitacija yra skirta pagerinti paciento fizinę, mitybinę ir psichologinę būklę prieš pagrindinį gydymo etapą – operaciją, siekiant sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką ir pagerinti gydymo rezultatus. Iki šiol trūko patikimų įrodymų dėl tokio metodo efektyvumo, todėl priešoperacinė reabilitacija taikyta kaip eksperimentinis gydymas ir nebuvo pasiekiama visiems pacientams.
Tokiai mokslo žinių spragai užpildyti, inicijavome ir su partneriais iš VU ir VUL SK atlikome klinikinį tyrimą, kuriame įrodėme, kad mūsų tyrėjų komandos sukurta personalizuotos priešoperacinės reabilitacijos programa leidžia ne tik sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį operuojant pacientus, sergančius skrandžio vėžiu, tačiau ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę bei pagerinti pacientų toleranciją chemoterapiniam gydymui. Todėl natūralu, kad po sėkmingų eksperimentinių mokslo darbų priešoperacinės reabilitacijos programą įdiegėme į kasdienę klinikinę praktiką ir ji jau prieinama daugeliui Nacionaliniame vėžio institute gydomų, skrandžio vėžiu sergančių pacientų“, – pasakoja NVI abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Augustinas Baušys.
Todėl, anot mediko, priešoperacinė reabilitacija praktikoje pradėta taikyti anksčiau, nei planuota. „Po labai pozityvių klinikinio tyrimo rezultatų supratome, kad priešoperacinė reabilitacija yra tikrai efektyvi, todėl reikalinga mūsų pacientams. Pradėjome ruoštis tokios programos įdiegimui į kasdienę klinikinę praktiką ir planavome šią paslaugą pasiūlyti šiek tiek vėliau, tačiau pajutę aktyvų poreikį iš pačių pacientų, besidominčių visomis moderniausiomis galimybėmis padėti sau, pagreitinome procesus ir priešoperacinę reabilitaciją pasiūlėme jau 2024 m. sausį“, – pasakoja dr. A.Baušys.
Anot gydytojo, tokia reabilitacija padeda sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką. „Remiantis mūsų tyrimo duomenimis, galime užtikrintai pasakyti, kad priešoperacinė reabilitacija leidžia išvengti iki pusės visų pooperacinių komplikacijų, o tai itin svarbu sergantiems skrandžio vėžiu, nes operacijos dėl šios ligos yra itin sudėtingos ir pasižyminčios dideliu pooperacinių komplikacijų dažniu, siekiančiu iki 50 proc. Priešoperacinė reabilitacija nėra gydymo panacėja, tačiau ji neabejotinai gali leisti pagerinti chirurginio gydymo rezultatus, reikšmingai sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką, pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir geriau toleruoti taikomą chemoterapinį gydymą. Ateities tyrimai atsakys, ar priešoperacinė reabilitacija leidžia pagerinti sergančiųjų išgyvenamumo rodiklius“, – apie priešoperacinės reabilitacijos naudą pasakoja dr. A.Baušys.
Anot Nacionalinio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjos Jolantos Paškevičienės, priešoperacinė reabilitacija NVI pradėta taikyti sausio mėnesį. Tokia reabilitacija kol kas teikiama pacientams, kuriems nustatytas skrandžio vėžys.
„Procedūros parenkamos pacientui individualiai pagal jo skundus ir lūkesčius, tačiau laikomasi numatytos schemos: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija ir priešoperacinės reabilitacijos procedūrų parinkimas; kineziterapija – adaptacija fiziniam krūviui ir paruošimas pooperaciniam periodui; psichologo konsultacija ir, jei yra poreikis, parenkamas terapijos būdas – terapija įtampai ir nerimui mažinti; dietologo konsultacija naujiems mitybos įpročiams formuoti“, – aiškina J.Paškevičienė. Pacientui taikoma nuo 5 iki 25 procedūrų.
Anot J.Paškevičienės, ateityje priešoperacinė reabilitacija bus taikoma visų centrų pacientams, jei tik bus specialistų noras ir pageidavimas, kad pacientai atvyktų specifiniam gydymui pasiruošę ir sustiprėję.
Skrandžio vėžio simptomai ir gydymas
Ar skrandžio vėžys turi kokių nors simptomų? „Skrandžio vėžys, ypač ankstyvose ligos stadijose, gali būti besimptomis susirgimas arba gali pasireikšti neryškiais, nespecifiniais simptomais. Dažniau mūsų pacientai skundžiasi, kad jaučia skausmą epigastriumo srityje, rėmens graužimą, ankstyvą sotumo jausmą, apetito stoką, pykinimą, pastebi svorio kritimą ar dažnesnius atsirūgimus. Jei tokie simptomai atsirado pirmą kartą ar trunka ilgesnį laiką, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kai atlikus endoskopinį tyrimą galima nustatyti susirgimą. Ankstyva diagnostika – tiesiausias kelias į pasveikimą“, – komentuoja dr. A.Baušys.
Anot mediko, tik nedidelė dalis skrandžio vėžio atvejų yra paveldimi, o riziką susirgti šia liga didina nesveikas gyvenimo būdas. „Žinomi rizikos veiksniai, didinantys riziką sirgti skrandžio vėžiu, yra: rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, H. Pylori infekcija, gausus sūrių ir sūdytų maisto produktų, kepto maisto vartojimas, nutukimas“, – komentuoja gydytojas.
Anot dr. A.Baušio, pagrindinis ir vienintelis visiško pasveikimo leidžiantis tikėtis gydymo metodas yra chirurginis, kai pašalinamas skrandis ir aplinkiniai audiniai. „Diagnozavus susirgimą labai ankstyvoje stadijoje gali pakakti vien tokio gydymo. Visgi, skrandžio vėžys dažniausiai diagnozuojamas jau esant pažengusiai ligos stadijai, tuomet chirurginis gydymas taikomas kartu su chemoterapiniu gydymu skiriamu prieš ir/ar po operacijos. Retesniais atvejais gydymo metu gali būti taikomas ir radioterapinis gydymas. Tais atvejais, kai liga diagnozuojama esant atokiosioms metastazėms, dažniausiai apsiribojama sisteminiu gydymu skiriant chemoterapiją, biologinę terapiją ar imunoterapiją.
Žinoma, kiekviena situacija yra individuali ir tinkamiausias gydymas pacientui parenkamas daugiadalykėje onkologų komandoje, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, dalyvaujant plačiam skirtingų specialistų ratui. Didžiuosiuose onkologinių ligų gydymo centruose, pavyzdžiui Nacionaliniame vėžio institute, pacientams neretai siūloma dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, t.y. gauti ne kasdienį, o eksperimentinį gydymą, kuris dažnu atveju gali pasiūlyti ateities gydymą jau šiandien. Kai kurie pacientai bijo tokio naujo ir dar nepatvirtinto gydymo, tačiau aš jiems visuomet primenu, kad vienose pagrindinių vėžio gydymo gairių, sudarytų JAV, labai aiškiai pabrėžiama, kad dalyvavimas klinikiniame tyrime laikomas geriausiu galimu gydymo metodu sergančiajam onkologine liga“, – apibendrina dr. A.Baušys.
