„Jei žmonės sirgdami eina į darbą, jie pirmiausia kenkia sau – norint, kad liga greičiau praeitų, nesikomplikuotų, reikia skirti laiko ramybei, išsigulėjimui. Tačiau tokiu atveju kenkiame ir kitiems – sergantis užkrečia sveikus. Tyrimai rodo, kad biure praleidęs 4–6 val. sergantis žmogus užkratu padengia apie pusę visų paviršių“, – sakė socialinę iniciatyvą „Sergu atsakingai“ vykdančios įmonės „Usp Baltics“ generalinė direktorė Jurgita Unčiurytė-Bakšienė.
Laidoje „Atvirai su vadovu“ ji pasakojo apie tai, kad sirgti atsakingai – kiekvieno iš mūsų pareiga, į tai vis didesnį dėmesį kreipia ir darbdaviai. J.Unčiurytė-Bakšienė tikina, kad dar prieš keletą metų eiti į darbą sergant buvo normalu, šiandien sergančiam kolegai pasiūloma porą dienų pailsėti, ar bent jau dirbti nuotoliniu būdu, iš namų. Į tuos, kurie net sirgdami didvyriškai atlieka savo pareigas darbe, esą vis mažiau palankiai žiūri ir kolegos.
Vis dėlto žmonės dar dažnai susiduria ir su kolegų nepasitenkinimu. „Jei tavęs nėra darbe, vadinasi, kažkas kitas turi atlikti tavo darbus, kolegos ima žiūrėti nepalankiai – toks požiūris yra svarbus veiksnys eiti į darbą“, – laidoje pasakojo pašnekovė. Kita vertus, tokių atvejų mažėja, niekas nenori užsikrėsti, o vėliau viruso parnešti ir į savo namus.
Pasak J.Unčiurytės-Bakšienės, galima išskirti kelias esmines priežastis, kodėl žmonės sirgdami vis tiek varsto biurų duris. Svarbiausia jų – įsitikinimas, kad niekas kitas neatliks asmeniškai paskirtų darbų. Dalis darbuotojų taip pat galvoja, kad ligos simptomai yra nepavojingi ir tai nėra priežastis neatvykti į darbą. Tačiau net 1 iš 5 dirbančiųjų dėl ligos bijo prarasti darbo vietą ir pajamas, todėl net jausdamiesi prastai, vis tiek atlieka pareigą.
„Tačiau esminis faktorius – vadovo požiūris, svarbu, kaip įmonė deklaruoja savo vertybes, kokia kultūra joje skiepijama. Jei ji sutampa su realiu vadovo požiūriu, tai šis pasako – jei sergam, neinam, nes užkrėsim kitus“, – sakė J.Unčiurytė-Bakšienė.
Generalinė direktorė tokią kultūrą stengiasi diegti ir „Usp Baltics“. Čia darbuotojai turi susitarimą – jei pasijuto prastai, keliauja ilsėtis arba organizuojasi darbus iš namų. O jei darbuotojas ateina sergantis, jis išprašomas į namus – tai svarbu ir sergančiam, ir likusiems dirbti aplinkiniams.
„Neleidžiame darbuotojams sirgti darbe. Skatiname ir prevencinėmis priemonėmis – raginame gyventi sveikai, sportuoti, biure turime šviežių vaisių – stengiamės, kad kolegos nepamirštų suvalgyti kokį obuolį, kad vitaminų gautų“, – kalbėjo J.Unčiurytė-Bakšienė.
Pašnekovė prasitarė, kad rūpintis darbuotojais ir jų savijauta darbe – viena svarbiausių darbdavio užduočių. Tokias pamokas ji sako išmokusi iš tėčio – dar vaikystėje matydama jo požiūrį į pavaldinius, pati būdama vadovė J.Unčiurytė-Bakšienė perėmė jo įdiegtas vertybes.
„Posakis, kad „pasirūpinkite žmonėmis, o jie pasirūpins jūsų verslu“ – ne šiaip sau sugalvotas, labai jam pritariu. Žmonės darbe turi jaustis svarbūs kaip asmenybės, ne tik kaip darbo jėga – tokiu atveju jie dirba noriai, jaučiasi įgalinti, motyvuoti. Tai labai svarbu, todėl ir man svarbu, kaip žmonės jaučiasi darbe“, – sakė J.Unčiurytė-Bakšienė.
Daugiau žiūrėkite laidoje „Atvirai su vadovu“:
