Šis sunkumas dažnai priveda prie dietos cikliškumo, vadinamojo „jo-jo“ efekto, kai tai priauga, tai nukrenta papildomi kilogramai. Toks šokinėjimas gali sugadinti požiūrį į maistą ir sukelti kitų psichologinių problemų. Galime jaustis nieko verti, nusivylę savo kūnu ir pastangomis.
Pastarosiomis dienomis internete pradėjo populiarėti „atvirkštinės dietos“ metodas, kurio pasekėjai teigia, kad šis būdas padeda nepilnėti po įprastų dietų. Paprastai tariant, po mažai kalorijų turinčio maitinimosi plano tiesiog reikėtų pamažu pereiti prie savo įprastų valgymo įpročių.
„Atvirkštinės dietos“ principas yra toks – pamažu didinant kalorijų kiekį po jų deficito, jūsų kūnas ir medžiagų apykaita po truputį prisitaiko, todėl ėmę daugiau valgyti nebepriaugate svorio. Tačiau kol kas moksliškai nėra įrodyta, kad ši „atvirkštinė dieta“ veikia, kad ir ką sakytų jos šalininkai.
Jei suvartosite daugiau kalorijų, nei reikia jūsų kūnui, priaugsite svorio.
Medžiagų apykaitos greitis
Šis principas remiasi teorija, kad mūsų kūnas turi nustatytus bazinius metabolizmo ir kalorijų kiekio taškus, kurie užprogramuoti mūsų anatomijoje, ir, jei viršijame šiuos reikalavimus, priaugame papildomo svorio.
Idėja tokia, kad „atvirkštinė dieta“ šiuos bazinius taškus gali pakeisti, jei kalorijų kiekis didinamas po truputį. Tai teoriškai turėtų paspartinti ir metabolizmą, o tai leistų valgyti daugiau kaloringo maisto nepriaugant svorio.
Deja, ši bazinių taškų teorija ir tai, kad galime kontroliuoti savo medžiagų apykaitą vien pakeisdami mitybą, yra tik teorija, ir atlikti moksliniai tyrimai jos nepagrindžia.
Pagrindinė to priežastis – kad galybė kitų veiksnių daro įtaką mūsų svoriui ir medžiagų apykaitai bei kaip jie kinta. Keletas jų – kur ir kaip mes augome, koks maistas yra mums prieinamas, mūsų fizinis aktyvumas ir genetika.
Bet svarbiausią ir didžiausią įtaką kūno kalorijų vartojimui ir svoriui daro mūsų „ilsėjimosi“ metabolizmas. Paprastai tariant, kiek kalorijų mūsų kūnui reikia, kad jis išliktų gyvas ir palaikytų bazines gyvybines funkcijas. Šiems procesams išeikvojama 60–70 proc. kasdien suvartojamų kalorijų.
Šiam „ilsėjimosi“ metabolizmui įtaką daro mūsų amžius, dabartinis svoris, lytis ir raumenų masė – mityba turi minimalų efektą. Suvartojant mažiau kalorijų nei šis metabolizmas – svoris krinta, o valgant daugiau – auga.
Augant svoriui ar raumenų masei, mūsų kūnas baziniam išgyvenimui reikalauja daugiau kalorijų. Mankštinimasis taip pat didina reikalingą kalorijų kiekį, tačiau nepakankamai, kad paveiktų mūsų svorį.
Daug baltymų turinti dieta gali minimaliai pakeisti metabolizmą, tačiau vis tiek galiausiai esamas svoris ir raumenų masė daro didžiausią įtaką.
Taigi „atvirkštinė dieta“ veikia valdant mūsų suvartojamų kalorijų kiekį, ir kol kas nėra jokių įrodymų, kad pamažu didindami šį kiekį galime keisti savo medžiagų apykaitą. Paprastai tariant – jei suvartosite daugiau kalorijų, nei reikia jūsų kūnui, priaugsite svorio.
Tiksliai žinoma tai, kad tam tikri įpročiai – reguliariai valgomi pusryčiai ir fizinis aktyvumas – padeda nepriaugti svorio po dietos ir palaikyti gerą sveikatą bei savijautą.
Santykis su maistu
Taigi, nors ir nepakanka „atvirkštinės dietos“ veiksmingumo įrodymų gerinant metabolizmą, šis metodas vis tiek gali padėti žmonėms kitais būdais.
Kuomet metame svorį, kai kurie mūsų jaučiame kontrolę, lyg esame savo kūno valdovai. Taigi, sustabdę savo dietą, galime jaustis taip, lyg kontrolė prarasta ir viskas slysta iš rankų.
„Atvirkštinė dieta“ gali suteikti pasitikėjimo savimi po dietos grįžti prie sveikesnės mitybos ar nebesivadovauti varžančiu dietos planu.
Šio metodo sekėjai taip pat sako, kad šis būdas padeda valdyti apetito ir užkandžiavimo problemas, nes papildomi maisto produktai gali būti įtraukti po truputį didinant suvartojamų kalorijų ir maisto kiekį.
Deja, šis kalorijų skaičiavimas ir maisto ribojimas gali privesti prie nesveiko santykio su savo kūnu ir maistu, kurį valgome.
Orthorexia nervosa tampa vis dažnesnė – tai mitybos sutrikimas, kurį charakterizuoja manija valgyti sveikai, ir tai paradoksaliai priveda prie nesveikų savęs suvaržymų bei apribojimų.
Orthorexia nervosa tampa vis dažnesnė – tai mitybos sutrikimas, kurį charakterizuoja manija valgyti sveikai.
Nors valgymas sveikai paviršutiniškai atrodo kaip geras dalykas, kai tai išsivysto į šį sutrikimą, valgymo džiaugsmą pakeičia nerimas ir asmeninė atsakomybė už kiekvieną kaloriją. Tai gali sukelti ir kitų papildomų psichologinių problemų.
Taigi, „atvirkštinė dieta“ yra vienas būdų, tačiau yra tokių, kurie ginčijasi, kad kiti metodai, tokie kaip intuityvus valgymas – kai valgoma tik tada, kai kūnas duoda signalą, kad yra išalkęs, yra sveikesni. Šis būdas gali padėti atgauti apetitą ir juo pasitikėti bei sustabdyti žalingą ribojimo ir kalorijų skaičiavimo ciklą.
