Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Augalinė mityba – ateities panacėja? Kodėl gamta padėkos, jeigu kartais atsisakysite kepsnio

Gausus mėsos vartojimas slepia gyvūnų teisių problemas, daro neigiamą įtaką sveikatai bei nepataisomą žalą klimatui. Ar egzistuoja tvaresnė mitybos sistema ir kaip ją pasiekti? Kas laukia pasaulio, jeigu resursus eikvosime tokiu greičiu, kaip dabar? Atsakymus į šiuos klausimus organizacijos „Gyvi gali“ surengtoje diskusijoje pateikė jos vadovė Meda Šermukšnė, Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius ir VU Chemijos ir geomokslų fakulteto klimatologas prof. Egidijus Rimkus.

Mitybos įtaka klimatui

Gyvulininkystė – viena didžiausių klimato teršėjų, šioje ūkio šakoje kasmet išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų negu transporto sektoriuje. Gyvulininkystė atsakinga už maždaug 16 proc. visų išmetamųjų dujų, be to, fermos teršia aplinką ir gruntinius vandenis. Tam, kad būtų išauginamas maistas gyvūnams arba įrengtos ganyklos, sparčiai kertami miškai. Gyvūnų auginimas reikalauja daugybės resursų: vandens, grūdų ir žemės plotų.

„Jeigu kyla klausimas kuo čia dėtos karvės – atsakymas paprastas. Viena karvė iškvepia 100-200 (500) litrų metano per dieną. Metanas yra itin taršus – 25 kartus taršesnis už CO2. Pasaulyje yra virš milijardo karvių ir jaučių, o tai reiškia, kad jos kas diena iškvepia šimtus milijardų litrų metano. Matematika paprasta“, – paaiškina M. Šermukšnė.

Pasak jos, ši problema – ne vienintelė. Daugiau nei ketvirtadalis viso žemės ploto yra skirtas pašarams auginti. Resursai eikvojami ne tam, kad užsiaugintume maistą sau, o, kad jį sumaitintume karvėms, kurios vėliau tampa mūsų maistu. Dabartinės mitybos sistema yra netvari, nes pasaulis galėtų sutaupyti net 75 proc. žemdirbystei skirtos žemės.

„Mėsos pramonė yra pati didžiausia miškų nykimo priežastis pasaulyje. Amazonės miškai deginami tam, kad būtų atlaisvinti plotai gyvūnams arba pašarui auginti. Kartu su nykstančiais miškais naikinama ir bioįvairovė bei ten gyvenantys gyvūnai. Svarbu paminėti, kad 1/3 viso pasaulio vandens taip pat suvartojama gyvūninių produktų gamybai“ , – sako organizacijos „Gyvi gali“ vadovė.

Sprendimas – yra

Vienas iš sprendimo būdų šiai problemai – augalinio maisto vartojimas. Anot diskusijos dalyvių, toks tiesmukas siūlymas gali būti nelabai veiksmingas, o kaip tik kelti spaudimą: „Žmonėms pasakymas „būkite vegetarais“ gali skambėti gąsdinančiai. Visą gyvenimą valgius mėsą toks staigus perėjimas skamba keistai ir tuo pačiu reikalauja papildomų finansinių išteklių ir tai nėra labai patogu. Manau, kad pokyčius žmonės galėtų daryti po truputį. Pavyzdžiui, yra senas katalikiškas įprotis penktadieniais nevalgyti mėsos. Mintis pasidaryti pasninko dieną per savaitę tikrai gera – tada ne tik jautiesi doru krikščionimi, bet ir saugai gamtą“, – nuo mažų žingsnelių pradėti pataria M. Nagevičius.

Pašnekovų teigimu, tam, kad pasiektume reikšmingų rezultatų, tikrai pakanka tai daryti po truputį, bet reguliariai – pavyzdžiui, vakarienei rinktis augalinį variantą, kuris mažiau kenksmingas aplinkai. Taip pat ekspertai pastebi, kad ateityje, panašu, žmonės bus labiau motyvuoti rinktis augalinį maistą, kadangi mėsa taps turtingųjų produktu – pagal išteklių sunaudojimą ji tiesiog smarkiai išbrangs.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Žemdirbystė
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Žemdirbystė

Nauda energetikai

Augalinio maisto gamyba naudinga ne tik gamtai, kadangi prisideda prie taršos mažinimo, bet ir gali būti naudinga ir energetinių išteklių gamyboje. Investuotojai ieško įmonių, kurios užsiimtų augalinių baltymų gavyba, kadangi tai – viena perspektyviausių maisto industrijų. Ši industrija perspektyvi, nes koncentruotai išgaunant baltymus iš augalų, likusios dalys – gliukozė, krakmolas, kietos dalelės – gali būti panaudotos ir kitur, pavyzdžiui, biodegalams arba biometanui gaminti. Šie produktai gali pakeisti mineralinius degalus arba gamtines dujas. Energijos išteklių kiekiai, kurie gali būti pagaminti – tikrai dideli.

„Lietuvoje jau planuojamas projektas – būtų perdirbama apie 300 tūkst. tonų miežių. Iš šio kiekio galima pagaminti apie 60 tūkst. tonų koncentruotų augalinių baltymų ir apie 100 tūkst. tonų antros kartos biodegalų. Šitokie degalai neatima iš žemdirbystės teritorijos, kuri galėtų būti skirta auginti maistą, o atvirkščiai, per mėsos vartojimo mažinimą sumažina ir teritoriją, reikalingą prasimaitinimui. O 100 tūkst. tonų biodegalų dali pakeisti maždaug pusę Lietuvoje vartojamo benzino“ , – skaičiais dalinasi M. Nagevičius.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kylančios dujų kainos
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Kylančios dujų kainos

Scenarijus – liūdnas

Žmonija jau kurį laiką yra kryžkelėje dėl klimato kaitos ir turi pasirinkti vieną kelią nuo kurio priklauso ateitis. Anot E. Rimkaus, šiuo metu žengiame ne pačiu teisingiausiu keliu.

„Žvelgiant į pesimistiškiausius ateities scenarijus, jeigu toliau gyvensime taip, kaip gyvename dabar, amžiaus pabaigoje planetos temperatūra pakils 4 laipsniais. O tai būtų įžengimas į žmogui absoliučiai nežinomus plotus – mes nenumanome kaip reaguotų mūsų ekosistemos. Tie pokyčiai būtų kur kas didesni, nei mes įsivaizduojame“, – sako klimatologas.

Žvelgiant į netolimą ateitį, E. Rimkus teigia, kad planeta papildomus 2 laipsnius pasieks kur kas greičiau nei mes įsivaizduojame – pasaulis nededa jokių realių pastangų, kad tai sustabdytų. Tai gali įvykti per ateinančius dešimt metų.

„Planetos temperatūrai pakilus dviem laipsniais, pradėsime jausti kur kas daugiau pokyčių ir pasekmių. Visų pirma mūsų regione temperatūra pakils ir daugės klimato kataklizmų – audrų, sausrų, potvynių ir pan. Kur kas dažniau pasitaikys ir karščio bangos, o jų metu temperatūra bus vis aukštesnė. Europoje daugės migrantų, kadangi kai kuriose pasaulio teritorijoje gali būti vis sunkiau išsilaikyti gyvybei. Dar vienas ryškus pokytis – trūkinėjančios tiekimo grandinės, tai gali pakeisti visą pasaulio sistemą ir tapti didžiausia grėsme“ , – teigia E. Rimkus.

Daugiau – laidos įraše.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų