Kas sukelia skausmą ir kaip jį numalšinti patiems, jeigu šalia nėra mediko? Ar liaudiškų metodų taikymas gali pasitarnauti? Šiais klausimais kalbame su medicinos klinikų tinklo „InMedica“ gydytoja otorinolaringologe Vaiva Mickevičiene.
Rizikos veiksnių puokštė – nuo maudynių iki ausinukų
– Ausų uždegimas – ne vien šaltojo sezono rykštė. Po maudynių, lydimų dienos temperatūrų skirtumų ir romantiškų vakarų gamtoje, negalavimas pasireiškia ir vasaros metu. Gydytoja, papasakokite, kur įprastai lokalizuojasi skausmai?
– Ausų uždegimas – gana dažna ausų skausmo priežastis vasaros metu. Tačiau svarbu paminėti, kad žmonės ausų uždegimu vadina dvi skirtingos kilmės, skirtingas ausies vietas pažeidžiančias, skirtingai gydomas, tačiau iš dalies panašius simptomus turinčias ausų ligas.
Vasaros metu daug dažniau diagnozuojame išorinės ausies uždegimą, arba kitaip – difuzinį išorinės klausomosios landos odos uždegimą. Tokiu atveju uždegimas lokalizuojasi išorinėje klausomojoje landoje, kaip sakome pacientams, iki būgnelio. Gali būti įtrauktas ir ausies kaušelis. Tuo tarpu šaltuoju sezonu, ypač vaikams, dažnesnis vidurinės ausies uždegimas/ vidurinis pūlingas otitas, kuomet uždegimas lokalizuojasi už būgnelio – vidurinėje ausyje, ir yra užsitęsusios slogos komplikacija.
– O kokios yra dažniausios ausų uždegimo priežastys?
– Bemaž 90 proc. pacientų išorinės ausies uždegimą sukelia bakterijos, kurių dažniausi – Pseudomonas aeruginosa ir auksinis stafilokokas. Likusių negalavimų sukėlėjas gali būti grybelis. Vis dėlto išorinės ausies uždegimas prasideda dėl kelių veiksnių sąveikos. Turi susidaryti tinkama aplinka šiems sukėlėjams daugintis: šiluma, drėgmė, ausies landos odos vientisumo pažeidimas. Maudynės ežeruose, upėse, jūroje, baseine, nardymas, aukšta aplinkos temperatūra, pirtis yra dažnai pacientų minimi kaip veiksniai, po kurių per dvi paras staiga atsiranda ausies uždegimo simptomai.
Klausomosios landos odos vientisumą pažeidžia ir pastovus ausų valymas krapštuku. Jeigu šis įprotis tampa kasdieniu, tuomet kiekvieną dieną nuo landos nuvaloma siera, kuri žmogui yra reikalinga. Būdama lipni, ši medžiaga visų pirma „prikabina“ įvairius svetimkūnius, dulkes ir sustabdo jų patekimą gilyn į ausį ar landos odos dirginimo. Kita vertus, riebi/hidrofobiška siera neleidžia vandeniui prasiskverbti ant landos odos, saugo nuo brinkimo. Be to, šis natūralus drėkiklis, kurio pH rūgštesnis ir žemas, turi baktericidinių savybių – saugo nuo tam tikrų bakterijų dauginimosi.
Išorinės ausies uždegimo rizikos veiksnys yra ir pastovus svetimkūnis ausies landoje – t. y. ausinukai, dėvimi į landą, klausos aparatai bei garsą sulaikantys pastovūs ausies įdėklai. Į išorinės ausies uždegimą taip pat labiau linkę žmonės, turintys odos ligų – žvynelinę, atopinį dermatitą.
Šuoliai nuo lieptelio ir vanduo ausyse
– Šiltuoju metų laiku tvenkiniuose galima pastebėti besimaudančiuosius nuo ryto iki vakaro. Sakykite, ar ausims gali pakenkti į jas maudantis patekęs vanduo?
– Ilgai maudantis, nuo vandens brinksta oda – tai aiškiausiais pastebime ant rankų pirštų. Vis dėlto tokia pati oda išklojusi ir klausomąją landą, o toks paburkimas yra vienas veiksnių, sukuriančių palankias sąlygas mikroorganizmams daugintis.
Didelė drėgmė, kuomet vanduo patenka į ausis, sukuria palankias sąlygas mikroorganizmams daugintis. Tai – veiksniai, skatinantys išorinės klausomosios landos uždegimą. Tokiu atveju simptomai – ausies skausmas, užgulimas, diskomfortas, niežėjimas atsiranda ne iškart, tačiau staiga, per dieną ar dvi, ir pamažu stiprėja.
Tačiau kartais maudynės neapsiriboja rami pasiplaukiojimu – yra mėgstančių šokinėti nuo liepto ir nerti į vandenį. Visada reikia prisiminti, kad išlieka ausies būgnelio trūkimo – perforacijos – rizika dėl stiprios vandens srovės. Tokiu atveju klausa pablogėja iškart, ausį tarsi užgula, atsiranda stiprus staigus skausmas, kuris vėliau gali ir sumažėti, tačiau klausa išlieka bloga. Gali tekėti skystis iš ausies. Nardant ausies būgnelis trūksta žymiai rečiau nei diagnozuojami išorinės ausies uždegimai po maudynių, tačiau klinikinėje praktikoje taip pat pasitaiko.
– Neretai susiduriame su senokai egzistuojančiu teiginiu, kad, vandeniui patekus į ausis, gali kilti pūlingas vidurinės ausies uždegimas, dažniau kamuojantis mažus vaikus. Tiesa tai ar tik mitas?
– Šis teiginys klaidingas. Vandeniui patekus į ausį, sveikas būgnelis jo nepraleidžia tolyn, todėl ir infekcijos „už būgnelio“ sukelti jis negali. Ikimokyklinio amžiaus vaikams toks dažnas pūlingas ausies uždegimas kyla, kuomet sergant sloga, persirgus ja likus nosies gleivinės paburkimui, esant išdidėjusiems adenoidams ar adenoidų infekcijai mikroorganizmai į ausį patenka iš nosies. Tai vyksta per angą, jungiančią šias struktūras – Eustachijaus vamzdį. Vaikų jis trumpesnis, horizontalesnis, siauresnis – vadinasi, sukėlėjui kur kas palankesnis patekti iš nosies į ausį.
– Ar patariate pacientams po maudynių ausis valyti ir sausinti krapštuku?
– Po maudynių rekomenduojama kaip įmanoma geriau nusausinti klausomąją landą, tačiau tam jokiu būdu netinkamas ausų krapštukas. Nemačiomis ausų krapštuku galima pažeisti landos odą: nereikia galvoti, kad pažeidimas bus plika akimi matomas ir kraujuos. Tai gali būti mikropažeidimas arba esančių sieros gabaliukų nustumimas tolyn.
Po maudynių rekomenduojama pasivalyti ausis rankšluosčiu arba ant mažojo piršto uždėta servetėle, nekišant nieko gilyn į ausį. Taip pat tinka ir seniai žinomas metodas pašokinėti bei pakratyti galvą nukreipus vieną ir kitą ausį žemyn.
Lankantiems baseinus, galima į ausis iš didesnio atstumo papūsti plaukų džiovintuvu. Tik jokiu būdu ne prie pat ausies ir tik silpniausia bei šalčiausia srove. Plaukimams taip pat rekomenduojamos profilaktinės priemonės, stabdančios vandenį nuo patekimo į ausis – reikėtų dėvėti plaukimo kepuraites.
– Kaip apskritai derėtų prižiūrėti ausis, kad atostogų sezonas netikėtai neapkarstų?
– Specialios ausų priežiūros nėra. Reikėtų suvokti, kad ausų siera gaminama natūraliai tam, kad apsaugotų mūsų klausomąsias landas nuo svetimkūnių, infekcijos sukėlėjų, drėgmės. Dėl žandikaulių sąnario judesių kramtant, kalbant, dėl ausies landos odos migracijos sieros gabalėliai natūraliai išstumiami lauk, todėl užtenka nusiprausus išvalyti ausies kaušelį, landos angą rankšluosčiu, nelendant tolyn į landą.
Vis dėlto, yra žmonių, kuriems sieros gamyba yra padidėjusi, dėl ligos medžiaga būna kietesnė ar sunkiau pasišalina dėl anatominių ausies landos ypatybių, tokių kaip siaura ausies landa, ausies landos kaulinės išaugos, išreikštas plaukuotumas landoje. Taip pat ir dėl nuolat dėvimų klausos aparatų, ausinukų. Tokiems pacientams rekomenduojama kas tam tikrą laiką apsilankyti pas gydytoją, įvertinti landos spindį, pašalinti sieros sankaupas, jeigu jų per daug.
Lengvas diskomfortas, žandikaulio skausmas ir saviveikla
– Gydytoja, kokie pirmieji požymiai signalizuoja apie ausų uždegimo pradžią?
– Išorinės ausies uždegimo simptomai prasideda staiga, jo metu jaučiamas ausies skausmas nuo lengvo diskomforto iki labai stipraus skausmo, plintančio į dantis, skruostą, stiprėjančio nuo kramtymo, žiojimosi, žiovavimo. Pacientai gali jausti niežulį, atsiranda klausos pablogėjimas – burkstant landos odai, siaurėja ausies landos spindis, atrodo, jog ausis pilna „vatos“ ar „vandens“, užgulusi, pacientai gali girdėti traškesį, tarsi žliugsėjimą. Ausies landoje gali atsirasti išskyrų, jos gali būti blogo kvapo. Temperatūra nebūdinga.
– Jeigu negalavimai užklumpa mieste, darbo dienos metu, galime pakankamai nesudėtingai pakliūti ar bent pasikonsultuoti su specialistu. Ko patartumėte imtis, jeigu nėra galimybės čia ir dabar pakliūti pas gydytoją?
– Tiesa, sunkiau, kai pacientai yra kur toli išvykę, o pas gydytoją gali patekti tik grįžę į namus. Dažniausiai uždegimas arba stiprėja, arba, jei simptomai palengvėja, pasikartoja vėl po kurio laiko. Kadangi sukėlėjas dažniausiai yra bakterija, gydymas yra antibakterinis – t. y. skiriami antibiotikų lašai į ausis.
Esant skausmui, rekomenduojami geriamieji vaistai nuo jo. Rekomenduočiau į ausis nelašinti lašų nuo skausmo, nežinant, kas ausyje yra, ypač – jei simptomai yra gan stiprūs. Stengtis nedengti ausies, nedėti ir nenešioti vatos ar nedengti ausies kepure šiltuoju metu, nes taip tik palaikoma drėgmė ir šiluma ausies landoje.
Kaip ten bebūtų, kuomet simptomai, tiek labai stipriai išreikšti, tiek mažesni simptomai, tokie kaip nuolat varginantis diskomfortas ausyje, niežulys užsitęsia, rekomenduoju kreiptis į gydytoją, kuris įvertins landos odos, būgnelio būklę, būgnelio vientisumą.
– O kokia jūsų pozicija dėl liaudiškų metodų? Svogūnų sultys, lašinamos į ausį – padeda ar kaip tik meškos paslaugą padaro?
– Liaudiškų metodų yra daug ir įvairių. Nepadeda ir dažniau netgi pablogina padėtį. Populiarus jeronimo lapelio dėjimas į ausį, tačiau uždegimas nesumažėja, o jeigu burksta landa, galiausiai į gydytoją reikia kreiptis ne tik gydyti uždegimui, bet ir ištraukti jeronimui, nes namų sąlygomis nebepavyksta.
Vienu metu gana populiarios buvo žvakės į ausis: įkišus į landą vieną žvakės galą, kitas uždegamas. Šios žvakės likučių šalinimas yra kur kas sudėtingesnis negu jeronimo lapelio traukimas. Nuo karščio vaškas būna išsilydęs, kartais – nutekėjęs ir prilipęs prie būgnelio, tad pašalinti jo beveik nebeįmanoma.
Reikėtų suprasti, kad bet koks svetimkūnis ausyje tik dar labiau dirgina landos odą, ir taip intensyvinamas uždegimas. Ausies landa yra tokia vieta, kurios pacientas nemato, visos priemonės lašinamos arba dedamos į ausį „aklai“.
Be to, ausies landa giliai baigiasi būgneliu, kuriam trūkus – ko pacientui pačiam įvertinti neįmanoma – tam tikrų net vaistinėje įsigyjamų lašų, juo labiau – liaudiškų priemonių – griežtai negalima vartoti dėl galimo dar didesnio ausies struktūrų pažeidimo.
Paslauga teikiama InMedica Santariškių padalinyje Vilniuje.
