– Koks tėvų vaidmuo formuojant vaikų mitybos įpročius?
– Tėvų vaidmuo formuojant vaikų mitybos įpročius – pats didžiausias! Tyrimai rodo, kad vaikai perima tėvų mitybos įpročius – nesvarbu, kokie jie būtų. Todėl jeigu manome, kad mūsų netenkina vaiko mitybos įpročiai, reikia pažvelgti į tai, ką patys dedame į burną. Pavyzdžiui, jeigu tėvai geria gaiviuosius gėrimus, tai ir vaikas rinksis ne vandenį. Jeigu tėvai čiumpa sausainį, o ne obuolį, tai sausainį rinksis ir vaikas.
Vadinasi, jeigu mes maitinamės netinkamai, tai taip maitintis linkę bus ir mūsų vaikai. Žinoma, nereikia pulti į kraštutinumus. Tai, kad kartkartėm tėvai išgeria gaiviųjų gėrimų, pakramsnoja bulvių traškučių ar suvalgo mėsainį, tikrai nepadarys negrįžtamos žalos. Įprotis formuojasi nuolat kartojant veiksmą – taip yra ir su netinkama mityba.
Jeigu manome, kad mūsų netenkina vaiko mitybos įpročiai, reikia pažvelgti į tai, ką patys dedame į burną.
– Kada reikėtų pradėti vaikams formuoti tinkamos mitybos įpročius?
– Pradėti reikia kuo anksčiau. Jeigu su vienų dvejų metų vaiku susitarti dar galima, tai su penkiamečiu susitarti yra sudėtingiau. Įrodyta, kad pagal tai, ką valgo dvejų trejų metų vaikas, galima atspėti, ką jis valgys ir aštuonerių.
– Pasidalinkite mažomis gudrybėmis, kaip išauklėti vaiką, kad parduotuvėje jis lėktų ne prie saldainių, o mieliau rinktųsi obuolį ar kitą vaisių?
– Reikia ne tik vaikui siūlyti įvairų maistą, bet ir patiems tokį valgyti. Įvairiose kūdikių tyrelėse yra ir vaisių, ir daržovių, tačiau, pasisodinę vaiką prie suaugusiųjų stalo, dažnai pamirštame, kad kaskart reikia valgyti ir daržovių. Kuo rečiau valgome vaisius ir daržoves, tuo mažesnė tikimybė, kad vaikui susiformuos įprotis juos valgyti.
Be to, ne vienas tyrimas jau įrodė, kad svarbu vaikams siūlyti maistą. Mes „Vaikystės Sode“ esame pastebėję, kad vaikai, kurie ne kartą atstumia tam tikrą maistą, jeigu nesiliauni jiems siūlyti, vis dėlto ima ir pabando. Todėl patarimas būtų toks: nesiliaukite siūlę vaikams tai, ko jie galbūt iš pradžių net keletą kartų atsisako. Pavyzdžiui, yra tekę siūlyti burokėlius net 10–15 kartų, kol vaikas vis dėlto išdrįso pabandyti mažytį gabalėlį. Šiandien vaikas burokėlius valgo pilnais žandais!
Vaikams taip pat yra svarbu, kaip maistas atrodo. Vienas Olandijoje atliktas tyrimas parodė, kad, jeigu vaikams vaisiai buvo pateikti patraukliai, jie suvalgydavo vidutiniškai dvigubai daugiau vaisių nei tuo atveju, jei vaisiai nebuvo pateikti patraukliai.
– O kas buvo vaikams patrauklu?
– Minėto eksperimento metu mokslininkai vaisius ne tik supjaustė, bet dar į juos susmaigstė popierinius skėčius ir įsmeigė į arbūzą. Kaip bebūtų, patraukliai pateiktų vaisių vaikai suvalgė vidutiniškai po 135 g, o įprastai pateiktų – po 73 g. Tai reiškia, kad, norėdami, jog vaikai valgytų daugiau vaisių, turime pasistengti ir būti kūrybingi.
Vienas Olandijoje atliktas tyrimas parodė, kad, jeigu vaikams vaisiai buvo pateikti patraukliai, jie suvalgydavo vidutiniškai dvigubai daugiau vaisių.
Tai, kad suaugę turi būti kūrybingi, įrodo ir dar vienas tyrimas, atliktas Cornell universitete (JAV): vaikai valgė dvigubai daugiau daržovių, jei joms būdavo duodami ypatingi pavadinimai. Kokie? Na, pavyzdžiui, ne tiesiog „morkos“, o „rentgeno regėjimą suteikiančios morkos“; arba „stiprybės žirneliai“ ar „dinozaurų brokolių medžiai“ ir pan.
Mokslininkų išvada: jeigu pavadinimai skatina vaizduotę, tai paskatins ir apetitą. Įdomiausia tai, kad, panašų tyrimą atlikus su suaugusiais žmonėmis, maisto produktų vartojimas išaugo net 28 proc., o skonio vertinimas – 12 proc. Vadinasi, kūrybingi pavadinimai paskatina ne tik vaikus, bet ir suaugusius valgyti daugiau sveiko maisto.
Beje, daugiau valgyti sveiko maisto skatina ir aplinka. Kuo daugiau viešumoje apie tai kalbama, tuo geriau. Pavyzdžiui, sveikintina, kad „Iki“ prekybos tinklas ima kalbėti apie šviežių vaisių ir daržovių svarbą ant mūsų stalo. Tai ypatingai svarbu mažiems vaikams, kurie yra jautrūs ir kurių mitybos įpročiai dar tik formuojasi. Mes visi kartu turime dėti visas pastangas, kad susiformuotų teisingi ir sveikatą puoselėjantys įpročiai.
– Grįžkime prie vaikų. Kaip dar juos paskatinti valgyti vaisius ir daržoves?
– Pradėkite nuo stebėjimo, kas jau patinka vaikui. Pavyzdžiui, gal vaikui patinka vaisių kokteiliai arba vaisinis jogurtas? Arba galbūt vaikas mėgsta duoną, o duona juk gali būti ir cukinijų, ir morkų, ir burokėlių.
Vienas lengviausių būdų pratinti vaiką prie vaisių – gerti natūralias vaisių sultis. Žinoma, valgyti vaisių yra geriau, nei gerti sultis, tačiau jau ir sultys – gera pradžia. Padeda ir tai, jei leidžiate vaikui pasirinkti: „valgysi obuolį ar bananą“? Vaisių gabalėlius galima įpjaustyti į jogurtą, desertui pagaminti vaisių salotas.
– Turbūt sudėtingiau vaikams įrodyti, kad skanios gali būti ir daržovės?
Išties paprastai vaisiai vaikams yra skanesni nei daržovės. Todėl pratinant prie daržovių tenka būti išradingesniems. Ir vis dėlto galima daryti daržovių padažus makaronams, įpjaustyti į sriubas, omletus, gardinti jomis picas ir pan. Mūsų šeimai labiausiai pasitvirtino įvairių daržovių duona ir keksiukai.
Ir vis dėlto galima daryti daržovių padažus makaronams, įpjaustyti į sriubas, omletus, gardinti jomis picas.
Kaip dar galima sudominti vaiką daržovėmis? Supjaustykite daržoves juostelėmis ir leiskite vaikui mirkyti į, pavyzdžiui, grietinę – taip esu ne vieną vaiką sudominusi morkomis! Kai kuriems vaikams patinka ant žarijų keptos daržovės – dabar kaip tik prasideda sezonas, tad drąsiai galite išbandyti. Kitiems vaikams patinka gaminti kartu – morkos jie niekada nevalgo, tačiau jeigu ta morka yra paties išauginta ir iš jos iškeptas morkų pyragas – valgo pasigardžiuodamas.
Mityba ir mitybos įpročių formavimas – procesas. Svarbu žinoti ir tai, kad – turėdami didelį norą – galime keistis visą gyvenimą. Tad net ir tuo atveju, jei mūsų įpročiai šiandien nėra patys geriausi, nereikia nusiminti – visada galima pradėti keistis. Smagu, kad „Iki“ atsižvelgia į naujausius tyrimus ir skatina Lietuvos piliečius maitintis sveikai!
