Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Autistą sūnų auginanti mama: „Neramu, kad kiti vaikai jo nepriims tokio, koks jis yra“

Kasmet balandžio 2-tąją yra minima Pasaulinė autizmo supratimo diena. Autizmas – tai raidos sutrikimas, paliečiantis kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Deja, bet didžioji dalis visuomenės vis dar nežino, kad tai nėra liga, kurią būtų galima pagydyti, todėl tėvams, auginantiems autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, tenka nueiti sunkų kelią, jog jų atžala galėtų gyventi pilnavertišką gyvenimą.
Kaunietė Ieva su sūnumi Jokūbu
Kaunietė Ieva su sūnumi Jokūbu / tomasfoto.lt nuotr.

Kaunietė, trijų vaikų mama Ieva pasakoja, jog jos šeimos gyvenimas apsivertė aukštyn kojom, sužinojus, kad jos sūnus Jokūbas turi autizmo spektro sutrikimą. Pokyčius berniuko elgesyje tėvai ėmė pastebėti jau pirmaisiais jo gyvenimo metais, o pradėjus lankyti darželį – išgirdo ir tikslią diagnozę.

„Kai Jokūbui buvo dveji, darželyje mus nusiuntė į raidos centrą ir tenai, atlikus tyrimus, išgirdome autizmo spektro sutrikimo diagnozę. Jokūbas yra be galo žingeidus berniukas, domisi kompiuteriniais žaidimais, dievina gyvūnus, delfinus, todėl dažnai lankomės zoologijos sode. Tačiau jis gimė po Liūto ženklu, tad turi užsispyrusį charakterį, kas kartais pakiša koją, siekiant rasti kompromisą“, – atvirauja mama.

Šiandien Jokūbas jau eina į priešmokyklinę grupę bendro ugdymo mokykloje ir nors tėvai sulaukia specialistų pagalbos, nerimas, jog vaikas nebus pilnavertiškai priimtas klasėje, auga kasmet. Dėl aplinkinių žinių stokos, dažnas autizmo spektro sutrikimą turintis vaikas visuomenėje yra vertinimas kritiškai. Sunkiausi išbandymai tuomet tenka tėvams, kurie sulaukę aplinkinių kritikos, neretai renkasi visai atsiriboti.

„Tai buvo pirmasis toks atvejis mokykloje, todėl mokslo metų pradžioje tekdavo man būti kartu pamokose, kol sulaukėme paskirtos padėjėjos. Vis tik yra neramu, kad kiti vaikai nesugebės priimti jo tokio, koks jis yra. Tačiau mes stengiamės skirti kuo didesnį dėmesį Jokūbo raidai, lankome logopedą, kineziterapeutą, o neseniai išbandėme ir neuroterapiją, kuri davė išties teigiamų rezultatų“, – pasakoja Ieva.

Neuroterapijos treniruotė atliekama pasitelkiant neurogrįžtamąjį ryšį: specializuota kompiuterinė programa fiksuoja smegenų bangų dažnius ir juos grąžina atgal centrinei nervų sistemai, kuri apdorojusi pateiktą informaciją geba atkurti prarastas smegenų funkcijas ar pagreitinti jų atsistatymą.

Naujausi atradimai apie smegenis leido suprasti, kad savireguliacijos pagalba jos gali keistis, augti ir nuolatos formuoti naujas jungtis visą gyvenimą. Šis gebėjimas keistis vadinamas neuroplastiškumu, o toks mokslinis atradimas radikaliai pakeitė ne tik medicinos mokslą, bet ir patį požiūrį į žmogaus smegenis.

„Iš pradžių nebuvo lengva Jokūbui paaiškinti, kas vyksta terapijos metu, mat jis bijo nežinomų dalykų, pokyčių ir naujovių. Tačiau jau antro seanso metu jis tapo ramesnis, o po procedūrų kurso pagerėjo miego kokybė, tapo labiau sukalbamas, ėmė samprotauti ir aiškiau reikšti savo mintis bei norus“, – teigiamais terapijos rezultatais džiaugiasi Jokūbo mama.

„VibraMedica“ klinikos vadovas Romas Žilinskas pasakoja, jog tokia terapija – tarsi parodymas smegenims savo pačių atspindį. Kai jos pamato, kas yra negerai, ima tvarkytis, dėl ko lengvėja ir paties autizmo spektro simptomatika. Ji naudinga ne tik raidos sutrikimus turintiems vaikams, bet ir su neurologinėmis problemomis susidūrusiems pacientams ar net visiškai sveikiems, fiziškai aktyviems ir itin veikliems žmonėms, kurie patiria daug streso ar nerimo kasdieninėje veikloje.

„Ši neuroterapija gali pagelbėti sprendžiant daugelį problemų. Teigiami rezultatai pastebimi gydant miego, nerimo sutrikimus, panikos atakas, migreną, mažinant epilepsijos priepuolių remisiją, taip pat gerina atmintį, vaikų kalbos įgūdžius, padeda geriau įsisavinti mokslo žinias, mažina emocines įtampas, vaikų hiperaktyvumą ir pan.“, – teigia klinikos vadovas Romas Žilinskas.

R.Žilinskas pasakoja, jog per du dešimtmečius veiklos metų pasaulyje nėra fiksuoto nė vieno šalutinio šios terapijos poveikio, mat smegenys, kaip organas sudarantis centrinę nervų sistemą (CNS) niekuomet nedarys to, kas galėtu pakenkti visam organizmui. Be viso to, neuroterapija nesukelia ir pacientui jokio skausmo ar nemalonių pojūčių. Seanso metu galima dirbti, žaisti telefonu, piešti, skaityti arba tiesiog atsipalaiduoti ir medituoti.

„Kartą viena mama kreipėsi dėl jos 11-kos metų dukters naktinio šlapimo nelaikymo problemos. Gydytojai joms buvo rekomendavę pradėti vartoti hormoninius vaistus, tačiau vien neurotreniruočių dėka, iš dviejų sausų naktų per mėnesį, problema susitvarkė iki dviejų šlapių naktų per mėnesį.

Po taikyto 30-ies procedūrų kurso kartu dingo ir mergaitės baimės, uždarumas, agresijos priepuoliai, ėmė stipriai kilti ir pažymiai mokykloje. Turėjome ir kitą cerebrinio paralyžiaus pacientą, kuriam, reguliariai taikant neuroterapiją, pagerėjo dėmesio išlaikymas, kalba, jis net ėmė lankyti plaukimą, pradėjo muzikuoti, tapyti. Tokie pokyčiai yra ilgalaikiai ir tai išties džiugina“, – sako klinikos vadovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos