Nuomonė, kad, dalijantis maistu, dalijamasi ir bakterijomis, sako A.Unikauskas, yra pagrįsta – tai patvirtina ir mokslininkų tyrimai. Pavyzdžiui, pirmiausia trijuose skirtingo pH padažuose (aštriame pomidorų padaže, šokoladiniame sirupe ir sūrio padaže) buvo mirkomi traškučiai.
„Kai traškučiai buvo panardinti tik vieną kartą, padažuose nebuvo rasta jokių burnos bakterijų. Tačiau po antro panardinimo padažuose bakterijų atsirado. Jų skaičius priklausė ir nuo padažo, pvz., po dvigubo panardinimo aštriame pomidorų padaže buvo 5 kartus daugiau bakterijų nei kituose padažuose.
Taip yra, aiškina mokslininkai, dėl skirtingo padažų tirštumo: kai kuriais atvejais padažo šiek tiek nulaša atgal į dubenį, o kai kuriais beveik jis visas prilimpa prie užkandžio“, – pasakoja A. Unikauskas.
Paskui, priduria profesorius, buvo atliktas kitas bandymas: mokslininkai paskleidė salmonelės bakterijų ant kelių paviršių, palaukė 5 min., numetė ant jų duonos ir paliko 5, 30 ir 60 sekundžių. Paskui padarė tą patį, kai bakterijos ant žemės jau buvo 2, 4, 8 ir 24 val.
„Po 5 sekundžių ant maisto buvo tiek bakterijų, kad mokslininkai nerekomenduotų jo valgyti. Be to, svarbu ne laikas, o bakterijų tipas ir kiekis. Nors atrodo, kad kuo daugiau laiko praeina, tuo daugiau bakterijų atsiranda ant maisto, bet 5 sekundžių taisyklė nėra teisinga, nes tiesiog nėra „saugaus“ maisto gulėjimo laiko“, – pabrėžia A.Unikauskas.
Vis dėlto, sako jis, rizika susirgti priklauso nuo bakterijų rūšies ir iš kur tos bakterijos atsirado. „Pavyzdžiui, visi žmonės burnoje turi nepatologinių bakterijų. Ir tik tada, kai kuo nors susergama, burnoje nebėra normalios bakterijų floros. Todėl nerekomenduojama dalytis maistu su kitais, jei sergate“, – primena profesorius.
