„Tai makšties mikrofloros sutrikimas, kai normaliai makštyje esančių bakterijų (Gardnerella vaginalis ir daugelio anaerobinių bakterijų) skaičius padidėja kelis šimtus ar net tūkstančius kartų ir pakeičia dominuojančias gerąsias bakterijas (laktobacilas), tokiu būdu makšties aplinka tampa šarminė“, – paaiškino klinikos „Biofirst“ gydytoja akušerė ginekologė Rasa Kučinskaitė.
– Kaip atskirti bakterinę vaginozę ir nesupainioti su pienlige?
– Pagrindiniai bakterinės vaginozės simptomai yra:
- pilkšvos arba balkšvos nemalonaus kvapo išskyros iš genitalijų, primenančios „žuvies“ kvapą;
- kvapas gali būti labiau juntamas po lytinių santykių ir per menstruacijas;
- išorinių lytinių organų niežulys, deginimas;
- skausmingi lytiniai santykiai;
- skausmingas šlapinimasis.
Pienligei arba makšties grybeliui yra būdingos baltos, labiau „varškinės“ konsistencijos išskyros, įvairaus intensyvumo išorinių lytinių organų niežulys, tarpvietės odos nukasymo žymės, paraudimas, patinimas, perštėjimas arba deginimas pasišlapinus ar po lytinių santykių, makšties sausmė.
Vien klinikinių simptomų ne visada pakanka atskirti bakterinę vaginozę nuo pienligės. Todėl tikslios diagnozės nustatymui reikia atlikti detalų makšties išskyrų ištyrimą pas specialistą.
– Ar tai dažnas moterų susirgimas ir kaip dažnai jis gali kartotis?
– Bakterinė vaginozė yra dažniausia vaisingo amžiaus moterų išskyrų iš makšties priežastis, kuri sudaro 40–50 proc. visų makšties uždegimų atvejų. Bakterinė vaginozė gali pasikartoti maždaug 30 proc. pacienčių per pirmus tris mėnesius po skirto gydymo, o daugiau nei 50 proc. pacienčių pasikartoja per 12 mėnesių.
Šis didelis pasikartojimo dažnis susijęs tiek su naujai atsiradusia infekcija, tiek ir su nepakankamu normalios apsauginės makšties floros atkūrimu.
Bakterinės vaginozės atsiradimą gali lemti:
- hormoniniai pokyčiai;
- antibiotikų vartojimas;
- aktyvus lytinis gyvenimas;
- cheminiai dirgikliai (netinkamos higienos priemonės ar prausikliai);
- mechaniniai dirgikliai (prezervatyvai, diafragmos, gaubteliai, sintetinis apatinis trikotažas);
- stresas.
– Ar galima pagyti tiesiog įsigijus vaistinėje reikiamų priemonių, o kada jau būtina skubėti pas ginekologą?
– Gydantis tiesiog vaistinėje įsigytais preparatais galima atstatyti makšties laktobacilų kiekį, taip sušvelninti jaučiamus nusiskundimus, tačiau bakterinės vaginozės sukėlėjai nebus sunaikinti.
Tai lems užsitęsusius simptomus, ilgesnį bakterinės vaginozės gydymo kursą ir pasikartojimą su galbūt dar stipresniais simptomais ateityje. Tad, jei praėjus 2–3 dienoms po pasirinkto gydymo simptomai nepraeina ar vargina ne vienas bakterinei vaginozei būdingas nusiskundimas, būtina kreiptis į specialistą detalesniam ištyrimui ir tinkamo gydymo parinkimui.
Gydantis tiesiog vaistinėje įsigytais preparatais bakterinės vaginozės sukėlėjai nebus sunaikinti.
– Kokios galimos komplikacijos, jei per vėlai pastebima ši liga?
– Bakterinės vaginozės gydymui paprastai taikomas vietinis (ovulėmis į makštį, makšties tabletėmis) arba sisteminis (tabletėmis) antibakterinis gydymas. Kartu gali būti skiriami preparatai, atkuriantys normalią makšties mikroflorą (probiotikai).
Pasikartojančios bakterinės vaginozės gydymui skiriamas ilgesnis antibakterinis gydymo kursas arba sisteminio ir vietinio veikimo preparatų derinys. Visais atvejais gydymas parenkamas individualiai.
Per vėlai pastebėta bakterinė vaginozė padidina blogų akušerinių ir ginekologinių baigčių riziką, taip pat didina riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis.
Bakterinės vaginozės buvimas siejamas su:
- pasikartojančiomis šlapimo takų infekcijomis;
- gimdos uždegimu;
- mažojo dubens uždegimu;
- pooperacinėmis komplikacijomis (jei bakterinė vaginozė nebuvo išgydyta prieš ginekologinę operaciją);
- gimdos kaklelio displazija (kartu su ŽPV).
Neišgydyta bakterinė vaginozė prieš pastojimą arba nėštumo metu padidina riziką priešlaikiniam gimdymui, priešlaikiniam vaisiaus vandenų nutekėjimui, chorionamnionitui, pogimdyminėms infekcijoms.
