Pasakojimas publikuojamas Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ socialinių tinklų Youtube, Facebook ir Instagram paskyrose, rašoma pranešime spaudai.
„Apie savižudybes kalbėti reikia garsiai ir drąsiai. Nors savižudybių skaičiai sostinėje ir visoje Lietuvoje pirmojo karantino laikotarpiu neišaugo, taip pat ir stebint situaciją po karantino statistiniai duomenys iki rugsėjo mėnesio nerodo augimo, tačiau nežinia, ar pastaraisiais mėnesiais tie skaičiai nėra didesni – pasaulinės pandemijos poveikis emocinei sveikatai – tęstinis procesas. Todėl kaip niekad svarbu stebėti savo ir aplinkinių būseną.
Šį rudenį startavome su 6 mėnesių savižudybių prevencijos kampanija, kurios metu edukuojame visuomenę, kaip atpažinti bei įvertinti savo ar šalia esančių žmonių emocinę savijautą, išgirsti ir įsiklausyti, padėti kitam bei, galiausiai, nukreipti pagalbos į specialistus tam, kad savižudybes įveiktume drauge“, – pasakoja Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ direktorė Guoda Ropaitė-Beigė.
Padėti gali kiekvienas
Vaizdo klipo herojai – komunikacijos konsultantas Balys Narbutas ir aktorius, lėlininkas Mindaugas Ancevičius. Atviro pokalbio metu vyrai pasakoja dvi atskiras istorijas, kaip išgelbėjo nepažįstamuosius, kurie ketino nusižudyti. Jie atskleidžia, ką galvojo, prieš prieidami prie bandančio nusižudyti žmogaus, ką darė priėję, kokius išgyvenimus patyrė, supratę, kas įvyko.
„Pagrindinė šio vaizdo pasakojimo žinutė – ir tu gali padėti. Kiekvienas iš mūsų gali. O būdų, kaip padėti kitam, apstu. Ir dažnai tam nereikia jokių ypatingų gebėjimų. Kartais užtenka tiesiog kito pasiteirauti, kaip jis jaučiasi ir nuoširdžiai įsiklausyti. O kartais pakanka paprasčiausiai pabūti šalia ir leisti kitam pajusti, jog jis ne vienas.
Svarbiausia – nelikti abejingam mus supančiai aplinkai ir žmonėms. Būtent tai ir padarė Balys su Mindaugu – jų empatija padėjo išgelbėti nepažįstamųjų gyvybes“, – įsitikinusi G. Ropaitė-Beigė.
Ji teigia, jog sprendimas visuomenei papasakoti realių žmonių tikras istorijas ir išgyvenimus kilo siekiant kuo paprasčiau, žmogiškiau ir suprantamiau parodyti, kad psichologiškai tiek suklupti, tiek padėti gali kiekvienas: „Viena, kai apie emocinę būseną ir psichikos sveikatą kalba specialistai. Tačiau visai kas kita, kai tu girdi realius, nesuvaidintus žmonių pasakojimus, gali matyti jų jausmus, išgyvenimus.
Natūralu, jog su tokiais žmonėmis mums paprasčiau tapatintis patiems, todėl komunikacinė žinutė ir perduodama, ir suprantama lengviau“.
Ką galiu padaryti pastebėjęs?
Anot „Vilnius sveikiau“ specialistų, pastebėjus, kad žmogus tiesiogiai arba netiesiogiai užsimena apie savižudybę, daugiausia iššūkių kelia nežinojimas ir baimė, ką sakyti ar daryti tokiose situacijoje.
Viskas nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti. Svarbiausia – būti šalia. Pastebėję, jog kitam sunku, nebijokite tiesiai paklausti, ar žmogus galvoja apie savižudybę. Tuomet įsiklausykite ir išgirskite jo istoriją. Kartais užtenka tiesiog išsakyti savo sunkumus.
Taip pat po pokalbio galite padėti pasirūpinti tolimesne pagalba – surasti psichikos sveikatos specialistą, susitarti dėl pirmos konsultacijos ar, kad būtų drąsiau, net palydėti žmogų į susitikimą. Vis dėlto svarbu suprasti, kad jei asmuo nesutinka kreiptis pagalbos, jūs neturite prisiimti visos atsakomybės sau. Pabandykite pasikalbėti su artimaisiais ar psichikos sveikatos specialistais, kurie padės rasti geriausią sprendimą.
Ieškantys pagalbos sau ar kitiems gali kreiptis ne tik į psichologus ar psichiatrus, bet ir apie tai, kaip elgtis tokiose situacijose, ras daugiau informacijos „Vilnius sveikiau“ interneto puslapyje.
Kartu su socialine savižudybių prevencijos kampanija Biuras šį rudenį pirmą kartą įgyvendina ir naujas plataus spektro psichologinės gerovės veiklas: dėmesingu įsisąmoninimu grįstų streso valdymo programų užsiėmimus, vyrų savitarpio pagalbos grupes, nuotolines psichologų konsultacijas, psichologines grupes ir emocinio raštingumo užsiėmimus.
Vaizdo pasakojimą galite pamatyti čia.
