Pasak G.Vanago, Nyderlandai yra tankiausiai apgyvendinta valstybė Europoje. Čia gyvena 17,4 mln. žmonių (vienam kvadratiniam kilometrui tenka 421 žmogus). Todėl natūralu, kad tai viena labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 šalių.
Apie pirmąjį atvejį šalyje pranešta dar vasario 28 d., o balandžio 25 d. duomenimis, ši epidemija į ligoninę buvo paguldžiusi 10 381 žmonių, iš viso šalyje buvo diagnozuota 37 190 laboratorijoje patvirtintų COVID-19 atvejų ir užfiksuoti 4409 mirties atvejai. Karantino ir socialinės distancijos laikymosi priemonės buvo taikomos šalies mastu.
„Atlikus ELISA antikūnų testus tiriant sveikų suaugusiųjų populiaciją (t.y. kraujo donorus) ir ištyrus 7361 asmenį nustatyta, kad užsikrėtę buvo 2,7 proc. žmonių, bet pastebėti dideli skirtumai tarp regionų: labiausiai paveiktuose regionuose užsikrėtimų skaičius siekė 9,5 proc. Labiausiai liga išplitusi tartp jaunesnių (iki 30 metų) asmenų. Iš šio tyrimo daroma išvada, kad bandos imunitetas šalyje nėra ir nebus pasiektas“, – tikino mokslininkas.
Kroatijoje atlikti serologiniai (ne PGR, kaip Lietuvoje) populiaciniai COVID-19 tyrimai taip pat parodė mažesnį, nei buvo tikėtasi, užsikrėtimo lygį koronavirusu visuomenėje: tik 2 proc. visų ištirtų asmenų turėjo antikūnus prieš koronavirusą, o tai reiškia, kad buvo susidūrę su liga.
„Beje, Kroatijoje epidemijos pradžia, eiga, taikytos priemonės ir kiti rodikliai buvo labai panašūs į Lietuvos. Kitose šalyse, kuriose epidemijos eiga buvo kiek agresyvesnė, atliekant populiacinius tyrimus buvo nustatytas 10–12 proc. ligos paplitimas. Bet kuriuo atveju kalbėti apie įgytą bandos imunitetą negalime, labiau tikėtina, kad po pirmos bangos jo nebus nė vienoje šalyje“, – svarstė G.Vanagas.
Kuo, jo manymu, ši statistika įdomi mums?
- Panašu, kad strategijos, nukreiptos į bandos imuniteto populiacijoje kūrimą, nėra realistinės šios ligos atveju.
- Išlieka rizika, kad pasibaigus karantinui gali kilti nauji ligos protrūkiai.
- Pozityviai nuteikia faktas, kad galimas besimptomių ligos atvejų skaičius yra mažesnis nei buvo manoma epidemijos pradžioje. Tai leidžia manyti, kad griežtų ir visos šalies mastu taikomų karantino sąlygų įvedimas nėra būtinas, jei būtų taikomos gerai organizuotos testavimo, rizikos grupių priežiūros ir kontaktų atsekimo epidemiologinės priemonės. Visgi karantino priemonės ir ribojimai buvo efektyvūs ir gali būti pritaikomi didesnėms teritorijoms tuo atveju, kai užkrato šaltinio nebeįmanoma lokalizuoti.
- Norint žinoti tikrą situaciją šalyje, reikia naudoti ne tik molekulinius (PGR) testus, bet ir serologinius testus.
