Epilepsija – viena dažniausių neurologinių ligų, pasireiškianti pasikartojančiais priepuoliais. Medikai sako, kad skirtingos smegenų sritys kontroliuoja skirtingas kūno dalis, taigi epilepsijos simptomai gali būti įvairūs, priklausantys nuo vietos, kurioje vyksta iškrova.
Paklausta, ar ši liga lengvai nustatoma, R.Mameniškienė sako, kad tai yra daugiaveidė liga, kuri gali pasireikšti labai įvairiais ir skirtingais priepuoliais. „Galėtume suskaičiuoti net 40 skirtingų šios ligos simptomų. Kiekvienam žmogui būdingi skirtingi pasikartojantys simptomai ir priepuoliai, kurie priklauso nuo epilepsijos židinio vietos“, – pastebi ji.
Galėtume suskaičiuoti net 40 skirtingų šios ligos simptomų. Kiekvienam žmogui būdingi skirtingi pasikartojantys simptomai ir priepuoliai, kurie priklauso nuo epilepsijos židinio vietos.
Medikės teigimu, negalime sakyti, kad epilepsija – paveldima liga: dalis sindromų gali būti paveldimi, bet tai nėra dažnas reiškinys, dažniausiai ši liga įgyta. „Sulaukus tam tikro amžiaus, vaikystės simptomai kartais ir visai nebepasikartoja. O įgyti šią ligą galime pažeidę smegenis, patyrę insultą, kraujo išsiliejimą. Taip pat epilepsiją gali sukelti smegenų augliai ir uždegimai, dėl kurių atsiranda struktūriniai pakitimai smegenyse“, – pasakoja R.Mameniškienė.
Pasak medikės, dalis žmonių prieš priepuolį jaučia silpnus simptomus, kurie gali priminti insulto požymius. „Visas mūsų kūnas juda dėl elektros krūvių, vykstančių tarp ląstelių. Priepuolis prasideda tada, kai tikroje smegenų vietoje įvyksta labai didelė elektros iškrova“, – sako ji.
Dažnai baiminamasi, jog epilepsija galima užsikrėsti. „Tai, kad epilepsija yra užkrečiama – mitas. Siekdami ja nesusirgti, turime stengtis gyventi kuo sveikiau“, – tvirtina medikė. Anot jos, išgydyti priepuolius pavyksta 70 proc. žmonių: vieni juos išauga, kitiems juos pavyksta kontroliuoti vaistais ar kitomis gydymo priemonėmis. Be to, Lietuvoje ši liga tokia pat dažna kaip ir kitose šalyse – epilepsija serga 1 proc. šalies žmonių. Ilgiausi epilepsijos priepuoliai trunka iki 2 minučių.
Tie, kurie mato vykstantį priepuolį, turėtų nesutrikti ir stebėti laiką. Medikė sako, kad, ištikus didžiajam priepuoliui, reikėtų prilaikyti paciento galvą, pakišti po ja ką nors minkšto, patraukti šalia esančius aštrius daiktus, o patį pacientą šiek tiek paversti ant šono.
Taip pat, pabrėžia R. Mameniškienė, priepuolio metu jokiu būdu pacientui negalima nieko kišti į burną. Ir labai svarbu žinoti, kad, priepuoliui užsitęsus ilgiau negu 5 minutes, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.
