Natūraliai pastoti bandė dvejus metus
„Su vyru apie vaikus pradėjome kalbėti prieš 30-tą mano gimtadienį, po eilinio vizito pas ginekologę. Tuo metu dar nebuvome net susižadėję, tačiau kartu buvome jau seniai. Ginekologė po apžiūros pasakė: „Beata, nebegali snausti, laikas pastoti.“
Man diagnozuotas policistinis kiaušidžių sindromas. Moterims su šiuo sindromu sunkiau pastoti, ypač metams bėgant, o kai kurios visai nesusilaukia vaikučių. Tuo metu labai išsigandau.
Kaip šiandien pamenu tą dieną. Apsiverkiau automobilyje ir puoliau skambinti būsimam vyrui. Pradėjau galvoti, ar jis apskritai nori su manimi turėti vaikų, kadangi iki tol šios temos vengdavome.
Kaip ir daugelis šiuolaikinių žmonių, kabinomės į darbus, darėme karjerą, o vaikų klausimas buvo nustumtas tolėliau į ateitį. Tačiau pokalbis buvo labai gražus, vyras mane palaikė. Jis netgi buvo pozityvesnis už mane – manė, kad mums labai greitai pavyks“, – pasakojo moteris.
Ginekologė po apžiūros pasakė: „Beata, nebegali snausti, laikas pastoti.“
Tas „greitai“ užtruko dvejus metus. Paklausta, ar jie nebuvo skausmingi, Beata tikino, kad nėra iš tų moterų, kurios, norėdamos trūks plyš kuo greičiau susilaukti vaikelio, puola į depresiją ar isteriją. Tuos dvejus metus su vyru jie gyveno ramiai.
Visgi, nesulaukusi rezultato, ji nusprendė tris mėnesius iš eilės išmėginti naminius ovuliacijos testus. Mat jos mėnesinių ciklas nereguliarus – svyruoja nuo 25 iki 45 dienų. Tuomet ir suprato, kad ovuliacija nevyksta, o be ovuliacijos kiaušinėlis niekaip negali būti apvaisintas.
Vizitas į vaisingumo kliniką
„Tada pasakiau vyrui, kad turime kažką daryti. Kaip ir daugelis, pirmiausiai užsirašiau į vaisingumo kliniką. Turėjau ten tik vieną vizitą, tačiau po jo taip blogai jaučiausi, buvau taip išgąsdinta, kad nusprendžiau ten daugiau kojos nekelti. Pamačiau, koks tai konvejeris.
Visos moterys sėdi, laukia, galvos nuleistos. Vizitas truko 15 minučių. Aš sumokėjau 90 eurų vien už konsultaciją, kurios metu net nepasakė, kokie žingsniai seks toliau, tik nurodė, kokius tyrimus reikia atlikti.
Grįžusi namo įvedžiau į paiešką internete, kiek galėtų kainuoti tyrimai. Susidarė apie 300–400 eurų suma. Labiausiai mane nuliūdino, kad ten neieškoma nevaisingumo priežastis, t. y. kodėl nevyksta ovuliacija, tiesiog bandoma pagalbiniu būdu apvaisinti. Taigi užvėrusi klinikos duris pasakiau vyrui, kad ten nebegrįšiu.
Ir pradėjau ieškoti alternatyvų.
Prisiminiau homeopatiją, kuri mūsų giminėje žinoma. Mano teta turėjo Laimo ligą ir ją išsigydė be antibiotikų, tik homeopatijos pagalba. Palandžiojusi interneto platybėse radau informacijos, kad homeopatai gali padėti ir pastoti. Perskaičiau keletą sėkmės istorijų, na, ir užsivedusi parašiau laišką vienam homeopatui. Vyrui apie tai papasakojau tik sulaukusi teigiamo atsakymo“, – toliau dėstė Beata.
Kurioziškas apsilankymas pas homeopatą
Vizito teko laukti mėnesį – pas šį gydytoją didžiulės eilės. Iš kito miesto į Vilnių pas gydytoją atvykusi pora atrado ne visai tai, ko tikėjosi. Pirmasis akibrokštas buvo, kad gydytojas įsikūręs ne klinikoje, o verslo centre išsinuomojęs mažą biuro kambarį.
„Pasitiko susivėlęs, baltu chalatu, ryžoka, apšepusia barzda vyriškis, prisistato mūsų daktaru ir kviečia užeiti. Susižvalgėme tarpusavyje, užėjome, atsisėdome. Daktaras įjungė seną kompiuterį ir pasiėmė didelį užrašų sąsiuvinį, kuriame beveik langelis į langelį prirašyta kažkokio teksto.
Kol kompiuteris nenoriai kūrėsi, jis pradėjo mus kalbinti. Kiek laiko esame kartu, kaip dažnai mylimės, ar mylėdamiesi esame atsipalaidavę ir negalvojame apie darbus, buitį, ar mūsų darbai įtempti ir keliantys daug streso ir pan.
Sulaukęs atsakymų, pasižymėdavo sau į sąsiuvinį. Kompiuteris jau įjungtas, valio, galvojome, kad taip ir neužsikurs senukas. Daktaras trumpai pasakė, kad dabar mus tikrins Folio metodu ir nusijuokdamas pasako, kad jis ne ekstrasensas ir nežino, kokių organų veikla sutrikusi ir kodėl negalime pastoti.
Folio metodas pasirodė juokingas ir privertė suabejoti mane, ko mes čia atvažiavome, ar nepapuolėme ant visiško sukčiaus. Vizito kaina siekė 200 eurų, bet, palyginti su numatytomis išlaidomis klinikoje, pagalvojome, kad tai vieni juokai“, – prisiminė pašnekovė.
Tyrimas Folio metodu – vos sulaikė šypseną
Taigi Beatai buvo liepta dėti delnus ant metalinių plokštelių ir nejudant žiūrėti į kompiuterį. Ant ausų buvo uždėtos ausinės, kuriose padrikai lakstė kaip Morzės abėcėlėje pyp pyp pyp signalai, o kompiuterio ekrane žmogaus kūno paveiksliuke buvo rodoma, kuris vidaus organas tikrinamas.
„Patraukus delnus, kompiuteris parodydavo klaidą, tad supratau, kad įtakos delnų padėjimas visgi turi. Manasis tuo metu iš kabinetuko buvo išvarytas, o daktaras netruko paaiškinti, kad taip gaunamas tikslesnis tyrimas, kai antra pusė neblaško. Per 20 minučių buvau išanalizuota nuo galvos iki kojų, sekė maniškio eilė. Kol jį tyrė, aš vaikščiojau ratais verslo centre ir prabėgomis galvojau: kokio velnio mes čia atvažiavome?
Galiausiai gavome miglotas išvadas, vyrui – bendras kūno disbalansas, o mano silpniausia vieta – kiaušidės (ką ir pati žinojau ir jam sakiau), kurias galėjo iš rikiuotės išvesti ir skydliaukės problemos, ir stresai. Žodžiu, nieko konkretaus neišgirdau.
Toliau – dar juokingesnė dalis. Daktaras tarė, kad dabar mums pritaikys ir suderins augalų tinktūras. Apie jų derinimą net neklauskite, nes tikrai buvo panašu į magiją: pastato buteliuką ant Folio metodo prietaiso, pajungia per kompiuterį vėl tą pačią programą, tik kitą jos dalį, ir pagal mūsų kiekvieno biolauką priderina gėrimą“, – toliau pasakojo moteris.
Visgi Beata prisipažino, kad po šio keisto vizito jie abu su vyru visgi nusprendė sąžiningai laikytis nurodymų, net jei kur nors išvažiuodavo, veždavosi su savimi visas tinktūras ir žirniukus.
Pastojo po trijų mėnesių
Po mėnesio procesas kartojosi. Homeopatas pareiškė, kad jų organizmai tvarkosi, bet kiek vizitų reikės, pasakyti negali, nes kiekvienai porai būna individualiai.
„Žinot, kas įdomiausia? Vaisingumo klinika nurodė 46 proc. sėkmės statistiką, o jis užtikrintai sako: „Pas mane šimtaprocentinis pastojimas. Neturėjau dar nė vienos poros, kuri nepastotų po mano gydymo, nebent jūs būsite pirmieji“. Grįžome namo su naujomis tinktūromis ir žirniukais, stebėdamiesi tokiu gydytojo pareiškimu.
Tačiau trečias vizitas buvo magiškas visomis prasmėmis. Buvo Kalėdų laikotarpis, Vilnius buvo be galo gražus, vizitas praėjo ypač sklandžiai, pagaliau radome su homeopatu bendrą kalbą, pradėjome labiau suprasti jo šneką, išėjome kažkodėl abu pakylėti, vėl nešini naujų tinktūrų.
Staiga sugalvojome minutėlei užsukti į šv. Onos bažnyčią uždegti žvakės už šeimos gerovę. Kaip tik tuo metu bažnyčioje buvo prižiūrėtoja, labai maloni moteris, kuri priėjo mus pakalbinti. Kažkodėl ji pradėjo kalbėti apie vaisingumą ir šeimą. Mes nusijuokėme ir abu sutartinai pasakėme, kad ji pataikė tiesiai į dešimtuką, nes į bažnyčią atėjome pasimelsti būtent už tai“, – pasakojo Beata.
Ketvirto vizito porai jau nebereikėjo – Beata pastojo. Artimiausiomis dienomis jų dukrytei sukaks metukai.
Testas nėštumą parodė tik iš antro karto
„Eilinį kartą buvo ilgas ciklas. Mėnesinių nebuvo jau 45 dienas, tačiau aš vis dar nesijaudinau, prisiminiau, kad retkarčiais nesulaukdavau mėnesinių ir 50 dienų. Taigi gyvenau įprastu ritmu – lankiau sporto klubą, dar specialiai nuėjau į pirtį, kad „pramuštų“ mėnesines. Sulaukusi 54 dienų nusipirkau nėštumo testą. Jis buvo neigiamas.
Po savaitės nusipirkau antrą nėštumo testą. Atsimenu, buvo rytas, vyras dar miegojo, nes jam į darbą reikėjo vėliau, bet iš vakaro buvome aptarę, kad ryte darysiu nėštumo testą. Kaip vėliau vyras man sakė, kai aš kėliausi, jis jau beveik nemiegojo, tarsi jaudulys jį būtų pažadinęs.
Netrukus parbėgau iš vonios kambario ir drebančiu balsu ėmiau žadinti vyrą: „Antras brūkšnelis išryškėjo!“. Apsikabinome, jis toliau liko lovoje, o aš susiruošiau ir išvažiavau į darbą. Kaip vairavau, tiesiog nepamenu, tik gerai atsimenu, kad norėjau pravažiuoti pro vaisingumo kliniką rodydama negražų gestą ir pamojuoti jiems“, – prisiminė moteris.
Kaip paaiškėjo vizito pas ginekologę metu, vaisiui jau buvo šešios savaitės. Ji pastojo tokiu savo ciklo metu, kai ovuliacija moksliškai neturėtų vykti, t. y. kai jai turėjo būti nevaisingas laikotarpis.
„Mes su vyru šiandien negalime atsakyti į klausimą, kas mums padėjo pastoti – homeopatija, tikėjimas, placebo efektas ar bažnyčios moterėlė. Dabar jau nebesvarbu. Tačiau panašaus likimo moterims dabar visada patariu išbandyti pirmiausiai natūralias priemones – net jeigu padės tikėjimas, o ne vaistai, koks skirtumas!“ – tikino pašnekovė.
Beata išsamiau šia istorija bei savo apmąstymais šia ir kitomis temomis dalinasi ir savo tinklaraštyje „Odrės mamos užrašai“ bei noriai bendrauja su panašaus likimo moterimis, kurios kreipiasi į ją patarimų.
