Jolita prieš trejus metus išgirdo gąsdinančią diagnozę. Ketvirtos stadijos gimdos kaklelio vėžys. Su juo neišgyvenama. Tačiau moteris paneigė šį mitą. Ji vis dar gyva ir rado gydymą, kuris gali jai grąžinti gyvenimą. Jo kaina – 6 tūkst. eurų. Šeima jų neturi, todėl ryžosi paprašyti žmonių pagalbos.
Nors Airijos medikai, bijodami dar didesnių komplikacijų, atsisakė operuoti auglį, Jolitai pavyko susisiekti su Latvijos klinika, taikančia vėžio gydymui modernią neinvazinės robotų radiochirurgijos technologiją, kai navikas pašalinamas lazeriu, taip užtikrinant, kad vėžio ląstelės neišplistų. Mat judinti auglį tokioje vietoje įprastu operaciniu būdu iš tiesų labai pavojinga.
Gavę moters ligos istoriją, latviai sutiko operuoti, tačiau tik tuomet, jei auglys ne didesnis nei 5 cm. Jolitai liga buvo diagnozuota, kai auglio skersmuo siekė net 8 cm. Taigi prasidėjo ilga ir sunki kova už centimetrus, tačiau Jolita ištvėrė visus chemoterapijos kursus. Rezultatas buvo pasiektas.
Deja, santaupų šeima neturėjo, o liga su visomis chemoterapinio gydymo pasekmėmis pareikalavo dar daugiau lėšų ir atėmė galimybę dirbti.
Kaip prisipažino pati Jolita, jai buvo nelengva prašyti kitų pagalbos, nes iki šiol buvo įpratusi tik duoti pati. Pinigų būtų galėjusi paprašyti bet kuriam žmogui, tik ne sau. Vis dėlto, apsvarsčiusi visas galimybes, šeima ryžosi šiam nelengvam žingsniui. Minėtas gydymas – paskutinė Jolitos viltis gyventi.
Tačiau tokio atsako, kokio sulaukė, nesitikėjo net pati moteris. Reikalingi pinigai buvo suaukoti vos per porą savaičių.
Taigi kreiptis į visus geros valios žmones antrą kartą Jolitai jau nebuvo sunku. Šįkart ji nori padėkoti. Ir galbūt šis begalinis dėkingumas kažkam taps akstinu tęsti gerus darbus.
„Ačiū. Sunku patikėti, kad tokią nepaprastą man akimirką tiek daug žmonių atskubėjo man į pagalbą. Dėkoju kiekvienam, prisidėjusiam prie mano kelionės į pasveikimą. Kiekvienam, kuris aukojo, dalijosi, rašė žinutę, meldėsi ar kitaip siūlė pagalbą. Viskas yra vienodai svarbu. Šiandien mano širdis pilna šviesos.
Per tokį trumpą laiką pavyko ne tik surinkti visą gydymui reikalingą sumą, tačiau ir atrasti begalę naujų nuostabių žmonių, kurie visada pasiruošę ateiti kitam į pagalbą. Jūsų visų rankomis Visata išmokė mane ne tik duoti, bet ir priimti – ir man tai neįkainojama pamoka.
Visuomet sakau, kad esame vieni dėl kitų ir kartais reikia tik išdrįsti žengti žingsnį, kad pradėtų vykti stebuklai. Tas stebuklas esate jūs visi. Dėkoju, kad nešate mane ant rankų, kai pati jau nebegaliu paeiti. Jūs esate pasaulio šviesa. Dekime vieni dėl kitų“, – tokiais žodžiais kreipiasi Jolita į visus jai padėjusius žmones.
