Vitalijus pasakoja, jog rūkyti pradėjo kaip daugelis – vyresni draugai rūkė, o jam atrodė, kad norint jiems prilygti reikia daryti tą patį. „Taip ir užsikabinau. Pirmą kartą parūkiau gal trečioje klasėje, o jau 7–8 klasėse rūkyti pradėjau rimčiau ir vėliau jau nuolatos tai dariau. Aš visą laiką norėjau mesti, nes žinojau, kad tai nėra gerai. Buvo etapas, kai teko rinktis, ar pirkti bilietą grįžti namo, ar pirkti cigarečių pakelį. Tada grįžau pėsčiomis“, – sako jis.
Per dieną – pakelis
Vyras prisimena, kad nors buvo užkietėjęs rūkalius, tačiau negalėdamas to padaryti – iškęsdavo. „Žinodavau, kad negalėsiu rūkyti ir susitvarkydavau. Taigi, tuo etapu rūkiau, žaidžiau futbolą, vėliau pradėjau dirbti sėdimą darbą ir kuo toliau, tuo labiau rūkymas tapo kasdienis palydovas.
Išlipi iš troleibuso – parūkai, nueini kur nors – vėl trauki pakelį. Pamačiau, kad per dieną pakelis išgaruoja kaip dūmas. Supratau, kad reikėtų mesti, tačiau tas bandymas buvo neteisingas. Pasakiau sau „ne“, tačiau ta mintis vis tiek graužė smegenis. Prasilaikiau gal dieną, paklausiau savęs, kodėl taip kankinuosi, ir vėl grįžau prie įpročio“, – sako Vitalijus.
Po kiek laiko į jo rankas papuolė garsioji Alleno Carro knyga „Lengvas būdas mesti rūkyti“. „Pirmas sakinys toje knygoje skambėjo panašiai į mintį, kad perskaitę šią knygą jūs mesite rūkyti. Aš nusijuokiau – juk jau buvau tokiu būdu metęs rūkyti anksčiau ir knygą padėjau į stalčių.
Gana ilgai ji buvo užmiršta – kokius penkerius šešerius metus. Vieną dieną atėjau į darbą, o man bendradarbis ir sako, žinai, metame rūkyti. Tuo metu jaučiau didelį norą mesti, tačiau nežinojau, kaip. Man buvo 41-eri, prasidėjo gana stiprus dusulys. Pabėgi aikštėje 10–15 metrų ir jau negali kvėpuoti. Dar paklausiau bendradarbio, kaip čia sugalvojo, o jis sako, kad surado jau minėtą knygą ir pradėjo skaityti.“
Sugrįžimas prie knygos
Vitalijus prisimena, kad buvo lapkričio 3 d. Jis parūkė su bendradarbiu, grįžo namo, pavalgė ir išsitraukęs knygą pradėjo skaityti. „Jau dešimtame puslapyje supratau, kad neberūkysiu tiesiogine to žodžio prasme. Ten buvo sakinys – išeikite parūkyti ir suprasite, kokia tai bjaurastis. Išėjau ir jaučiu rūkydamas, kad tai – tikrai nesąmonė. Aišku, knyga nėra panacėja, ne visi meta rūkyti ją perskaitę. Esmė – sulaukti to tinkamo laiko, kada jau esi pasiruošęs žengti žingsnį“, – sako vyras, nerūkantis jau devynerius metus.
Esmė – sulaukti to tinkamo laiko, kada jau esi pasiruošęs žengti žingsnį.
Jis pasakoja, kad susidėjo daug kas, pavyzdžiui, tai, kad išleisdavo vos ne pusę atlyginimo rūkalams, taip pat gąsdino ir vėžio rizika – juk kas galėtų paneigti, kad dar viena cigaretė nebus lemiama? Be to, nors ir rūkė, bet jam pačiam nepatiko sėdėti prirūkytoje patalpoje, kai reikdavo dūmais kvėpuoti ir grauždavo akis nuo jų.
„Tai buvo tarsi savitaiga – atsikelti ryte ir pasakyti sau garsiai – kaip gerai, kad aš nerūkau. Taip ir padariau ir apėmė toks lengvumas. Tie, kurie nemetė rūkyti tuo būdu, gali ir nesuprasti, tačiau nejaučiau „lomkių“, nieko, lyg nušvitimas būtų atėjęs. Beveik trisdešimt metų tu save varei į karstą, nors galėtum to nedaryti. Vos ne nuo tos pačios akimirkos aš negaliu pakęsti tabako kvapo. Vieni iš manęs juokiasi, kiti pyksta, tačiau dabar aš labai stipriai jaučiu tą kvapą“, – prisimena jis.
Vyras pasakoja, kad metęs rūkyti kartais sapnuodavo, jog vėl pradėjo ir visada atsibusdavo išpiltas šalto prakaito nakties vidury ir labai apsidžiaugdavo supratęs, kad tai – tik sapnas. Būdavo ir tokių atvejų, kad apsirengęs išeidavo į balkoną ir tada prisimindavo, kad juk nerūko.
„Nė akimirkos nesigailiu, kad mečiau rūkyti. Netgi simboliškai turiu pakelį su paskutine cigarete. Mano savijauta yra kur kas geresnė. Skonis burnoje rūkant buvo, švelniai tariant, nekoks, o metus jau po dviejų savaičių pasikeitė. Dabar juokinga matyti tuos, kurie rūko, stovi lauke per lietų ar šaltį, bet kažkada ir pats toks buvau“, – savo istoriją pasakoja vyras.
Medicinos psichologė, dirbanti su priklausomybėmis Aina Adomaitytė: „Norinčiam mesti rūkyti gali padėti visi būdai, nenorinčiam – joks“
– Kodėl žmonės pradeda rūkyti? Kuo ši priklausomybė pavojinga?
– Rūkymas dažnai laikomas įprastu, normaliu reiškiniu, toleruojamas visuomenėje. Labai dažnai pradedama paauglystėje, kai norisi viską pabandyti, nėra realaus suvokimo apie galimas grėsmes, kai atrodo, kad tu valdai situaciją, o ne tave gali pradėti valdyti tavo įpročiai.
Psichologai, dirbdami ir tyrinėdami nustatė, kad dėl psichologinės brandos stokos tokiems žmonėms sunkiau įvertinti vidinius impulsus ir juos valdyti. Be to, jiems sunkiau prognozuoti galimas savo elgesio (susijusio su vartojimu) pasekmes. Atliktų įvairių tyrimų metu atskleisti rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad jauniems žmonėms, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, trūksta problemų sprendimo, pagalbos ieškojimo ir savirealizacijos alternatyviose veiklose įgūdžių, kurie padėtų savo asmenybę stiprinti, o ne griauti ir žaloti.
Dar vienas svarbus faktorius, kuris nulemia paauglių rizikingą elgesį ir rūkymo, alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimą yra tai, kad vaikai šeimoje patiria emocinį atstūmimą. Tėvai nemoka rodyti meilės ir šilumos, nes patys neturi tokio elgesio modelio, todėl vaikams meilė suvokiama kaip pasirūpinimas jais, o ne jausminė būsena.
Dar vienas svarbus faktorius, kuris nulemia paauglių rizikingą elgesį ir rūkymo, alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimą, yra tai, kad vaikai šeimoje patiria emocinį atstūmimą.
Tokiose šeimose paaugliai emociškai labai nestabilūs, labai jautrūs arba visai neleidžiantys sau išreikšti jausmų. Neigiamai vertina save (neverti meilės) ir pasaulį (tai padeda pateisinti tėvus), dėl ko vėliau auga neatsparūs stresams ir lengvai bei greitai „nueina“ į įvairius pabandymus. Taip jie tiki, kad save realizuoja, pritampa ir bando „tvarkytis“ su savo emocijomis.
Dar labai svarbus veiksnys, kad vaikai mato savo tėvus, o ypač rūkančias mamas. Tyrimai rodo, kad rūkančių mamų vaikai dažniau mėgina rūkyti.
Taip pat labai daug nulemia reklama, nes tabako bendrovių pagrindinis taikinys yra ne tie, kas pagal įstatymus jau galėtų pirkti ir rūkyti, bet vaikai. Apie 80 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti iki 18 metų. Asmenys, nepradėję rūkyti iki 25 metų, dažniausiai nebepradeda rūkyti niekada.
Asmenys nepradėję rūkyti iki 25 metų dažniausiai nebepradeda rūkyti niekada.
„Paslėpta“ reklama animaciniuose filmukuose, filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose, spaudoje paauglius netiesiogiai skatina, siūlo rūkymą kaip emocijų išreiškimą, draugų susiradimą, ar savęs išreiškimą.
– Kokie būdai mesti rūkyti yra efektyviausi?
– Nėra to vienintelio, svarbiausias yra noras mesti. Norint mesti rūkyti svarbu diagnostika, kuri parodo, kokia yra priklausomybė ir pagal tai jau aišku kokia pagalba/ gydymas reikalingas.
Nikotino specifinis poveikis į nervų sistemą veikia:
- priklausomybės formavimąsi;
- priklausomybės laipsnį;
- rūkymo intensyvumą;
- bei problemas atsisakant rūkymo.
Tai būtina nusistatyti ir teisingai pasirinkti, nes kai sykį nepasiseka mesti, sunku apsispręsti antram ar trečiam bandymui. Dauguma rūkančiųjų nori ir bando mesti rūkyti, bet savarankiškai tai pavyksta tik ketvirtadaliui, nes nėra visiems norintiesiems prieinamos pagalbos.
Įvairių tyrimų duomenimis, 75–80 proc. rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti. Tačiau tai padaryti savarankiškai pavyksta ne daugiau kaip 5 proc. rūkančiųjų. Kreipiantis pagalbos ir gavus bent minimalią konsultaciją ir specialisto patarimą, sėkmė gali padidėti iki 10 proc.
Konsultacijos metu svarbu aptarti:
- Rūkymo įpročius (kiekį ir kontrolę), nustatyti priklausomybės pobūdį ir laipsnį, rūkymo tipą;
- Jau jaučiamą žalą ir kokia ji gali būti ateityje;
- Sveikatos pokyčius nutraukus rūkymą;
- Kaip mesti, konkrečius metodus;
- Ar reikalingas medikamentinis gydymas. Labai svarbus paciento pripažinimas, kad metant rūkyti laukia sunkumai ir pasidaryti įveikos planą.
Svarbu yra pasirinkti datą, analizuoti elgesį, kuris veikia rūkymą, šeimos ir draugų palaikymas, taip pat suteikti sau motyvaciją nepradėti rūkyti ar sugalvoti, kaip save apdovanosite metę. Jei nepavyksta pirmas bandymas – nenusiminkite, rūkymui įveikti reikia laiko.
– Kokios yra sėkmingo metimo rūkyti sąlygos ir privalumai metus?
– Aiškūs metimo motyvai, sveikatos pagerinimas ar išsaugojimas (nerūkantys mažiau serga ir gyvena ilgiau), pinigų taupymas, geras pavyzdys kitiems (savo draugams, bendraklasiams ir pan.), estetinis (nemalonus kvapas iš burnos, peleninių, patalpų), ekologinis (aplinkos ir patalpų oro teršimas), psichologinis (valios ugdymas, savivertės pagerinimas) veiksniai, žinojimas, kaip palengvinti abstinenciją (užimtumas, fizinis aktyvumas, ko nors čiulpimas ar kramtymas, vandens gėrimas, relaksacija ir kt.), artimųjų ir draugų parama (lengviau mesti drauge su artimu žmogumi, draugu, ar paprašius jų, kad būtų kantrūs pacientui abstinencijos periodu, kad nerūkytų jo akivaizdoje).
– Dažnas pasakoja metęs rūkyti po perskaitytos knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“. Ką manote apie tokį rūkymo metimo būdą?
– Taip, yra metusių rūkyti, bet geriau būtų sakyti, susimotyvavusių mesti, nes knyga didina motyvaciją per psichologinius ten aprašomus metodus, įtaigą. Bet jei yra fizinė priklausomybė, neužtenka vien knygos. Dažnai norinčiam mesti rūkyti rekomenduoju perskaityti knygą, bet jei tam neranda laiko, motyvacijos, tai ir mesti nepavyks, nes procesas ilgas ir reikalaujantis pastangų, savistabos, elgesio keitimo.
– Kas metus rūkyti gali vėl paskatinti tai daryti?
– Rūkymas dažnai yra pasitelkiamas kaip būdas psichologinei būklei reguliuoti: stimuliuoti ir/ar raminti. Pradėjimą rūkyti dažnai vėl nulemia aukštas patiriamo streso lygis (ypač stiprūs stresogeniniai veiksniai ar traumuojantys pokyčiai gyvenime). Dėl šių priežasčių dažnai vėl pradedama rūkyti, nes atmintyje yra užfiksuotas išmokimas ir prisiminimas, kaip elgdavosi.
Taip pat paskatinti gali ir tai, kad nesilaikome savistabos ir saugios aplinkos taisyklių, būname su rūkančiais, rūko kolegos, ar artimieji.
Visiškai netinkamas metimo planas yra tada, kai vienos cigaretės yra keičiamos į „lengvesnes“ ar „geresnes“, elektronines ir kiti būdai, kurie nėra metimas, o tik pakeitimas.
– Kaip atsispirti norui rūkyti, kai jau metame?
– Nepamirškite, kodėl svarbu buvo mesti rūkyti, kiek ir kokių pastangų įdėjote, kad to pasiektume. Laikykitės tų pačių taisyklių, kai metėte rūkyti ir kildavo stiprus noras visgi dar sau leisti parūkyti.
– Kas pasikeičia psichologiškai ir fiziškai metus rūkyti?
– Psichologiškai jautiesi labai gerai, nes esi laisvas nuo įpročio kuris tave valdė. O fizinės būsenos pokyčių dar daugiau:
- Per 20 minučių kraujo spaudimas ir pulsas normalizuojasi;
- Po 8 valandų kraujyje perpus sumažėjo nikotino ir anglies monoksido, normalizuojasi įsotinimas deguonimi;
- Po 24 valandų anglies monoksidas jau pašalintas iš organizmo. Plaučiai pradeda valytis nuo gleivių ir kitų dėl rūkymo susidariusių audinio irimų;
- Po 48 valandų nikotino organizme nebėra. Žymiai pagerėja uoslės ir skonio jutimai;
- Po 72 valandų kvėpuoti darosi lengviau, nes prasideda bronchų relaksacija.
- Po 2–12 savaičių pagerėja organizmo kraujotaka;
- Po 3–9 mėnesių sumažėja kosulys, dusulys, lengvėja kvėpavimas, nes 10 proc. pagerėja plaučių funkciniai rodikliai;
- Po 5 metų perpus sumažėja širdies priepuolio tikimybė;
- Po 10 metų du kartus sumažėja plaučių vėžio, širdies priepuolio tikimybė.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
