Tokių kaip Nora – daugybė. Sugrįžti prie minčių „o kas, jeigu...“ privertė spalio mėnesio įvykiai – nuo teroristų grupuotės „Hamas“ atakos prasidėjęs karas Izraelyje ir Gazos Ruože bei įprastą gyvenimą Lietuvoje sutrikdę grasinimai dėl sprogmenų mokykloms, vaikų darželiams ir kitoms įstaigoms.
„Mano butui reikėtų remonto, bet nesidarau, nes noriu turėti nors šiek tiek santaupų, jeigu reikėtų bėgti iš šalies. Kita vertus, baisu taip negyvent šia diena, o laukti kažko „galbūt“ ir kasdien spardyti atšokusį plintusą“, – savo mintimis pasidalijo Jolita. Pasak jos, tarp pažįstamų ji mato ir daugiau panašių pavyzdžių: kai kurie vengia pirkti naują automobilį, atostogauti, nes nori turėti „finansinę pagalvę“.
Jautresnius neraminančios žinios paveikia stipriau: nemaža dalis žmonių skundžiasi nemiga, kiti – sapnuojamais košmarais.
„Dar nuo karto Ukrainoje pradžios esu padariusi vaikams pasus, pervedusi dalį pinigų į giminaičių sąskaitą užsienyje. Kurį laiką pirkdavome ir ilgai negendančių produktų, vėliau nustojome. O dabar vėl galvoju, kad gal reikėtų atnaujinti šitą įprotį. Neseniai iš naujo peržiūrėjau patarimus, ką daryti, kaip ruoštis ekstremalioms situacijoms. Baisu ne tik dėl karo grėsmės, nors ji, matant pasaulio žinias, dabar, ko gero, atrodo realesnė grėsmė nei visos klimato krizės sukeltos stichinės nelaimės“, – sakė Dainius.
Tokių įvykių fone nesaugumą jaučia beveik visi
Klinikinė psichologė Karolina Baranova sako, kad pastarosios savaitės iš tiesų buvo išskirtinės tiek žiaurių, nesaugumą provokuojančių, tiek potencialiai grėsmingų įvykių Lietuvoje ir visame pasaulyje gausa.
