Iki pat jo kilogramams lemtingos operacijos datos namiškiai nė neįtarė, kam pasiryžo 42 m. vyras.
Įprastas R.Šaparnio gyvenimas sutriko susirgus skrandžio uždegimu.
„Pastebėjau, kad anksčiau, vasaromis iki 95 kg nusirisdavęs, o žiemomis vėl 105 kg siekdavęs, svoris, ėmė augti nebesvyruodamas. Matyt, organizmą galutinai išbalansavo naktinis mano darbas ir pomėgis gaminti“, – atgal žvelgdamas svarstė pašnekovas.
Su vis didėjančiu kūno masės svoriu Ramūną apniko ir kompleksai.
„Ilgainiui ėmiau bijoti praverti drabužių parduotuvės duris. Nuėjęs apsipirkti, nebetilpdavau į ten esančios aprangos dydžius. Man jie būdavo per ankšti, o tai labai prastas jausmas… Nebepailsėdavau ir naktimis, kiek valandų bemiegodavau, atrodydavo, nėra poilsio“, – gyvenimą iki operacijos prisiminė Biržų krašto gyventojas.
Vienu metu jam atrodė, kad situacija beviltiška: ką bevalgytų, kilogramai augo kaip ant mielių.
„Su tokiu antsvoriu visą likusį gyvenimą tik salotas krimsti, bet tverdavau ne ilgiau dviejų parų. Jei nepavalgydavau, kankindavo galvos ir skrandžio skausmas, tad apsisprendžiau, kad man, kaip ir mano bičiuliui, matyt, padės vienintelis žmogus – profesorius Gintautas Brimas. Prarasti ko nebeturėjau, taigi ryžausi operacijai“, – pasakojo R.Šaparnis.
Kada prireikia chirurginio nutukimo gydymo?
„Remiantis PSO rekomendacijomis, apie chirurginį nutukimo gydymą verta pagalvoti, jei kūno masės indeksas (KMI) viršija 35, o šalia to žmogus dar serga tokiomis ligomis kaip arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, kepenų suriebėjimas, stuburo ar sąnarių problemos (pakanka bent vienos) ir pan.
Taip pat chirurginis nutukimo gydymas rekomenduojamas, jei žmogaus KMI siekia 40 ir daugiau, net ir nesant su nutukimu susijusių gretutinių ligų. Optimalus svorio indeksas laikomas 18,5–25“, – sako bariatrinio centro „CaloryCare“ konsultantas, pilvo chirurgas prof. Gintautas Brimas.
Kodėl nutukus negelbsti dietos?
Nutukusio žmogaus organizmas į dietas ir į fizinį aktyvumą reaguoja kaip į tam tikrą „badmetį“.
Kai trūksta maisto medžiagų, kūnas mobilizuojasi. Jis taip naudoja savo maisto atsargas, bet kai tik nustojame laikytis dietinių ir fizinio krūvio reikalavimų, jis pradeda vėl kaupti rezervus.
Esmė, kad sveikai ir fiziškai aktyviai į tukimą linkusiai asmenybei reikia gyventi nuolatos, o ne mėnesį ar pusmetį.
Daugelis klaidingai įsivaizduoja, kad sumažinus svorį nutukimas dings. Nieko panašaus. Jis vėl pasireikš vos tik grįšite prie ankstesnio gyvenimo būdo.
„Matau pacientus, kurie su nutukimu kovoja dešimtmečiais, o jų svoris vis auga. Tuo metu chirurginės operacijos mums leidžia atlikti fiziologinius pokyčius, kurie veiktų ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako gydytojas G.Brimas.
Vienas iš tokių pavyzdžių – Ramūnas. Jam atlikta restrikcinė skrandžio operacija, kai skrandis apjuosiamas reguliuojama juosta, daugelio pacientų praminta „žiedu“.
„Suformuoto mažo skrandžio sienelės įsitempia net ir nuo nedidelio maisto kiekio siųsdamos signalus į smegenis. Taip žmogus jaučiasi sotus, o valgo nedaug. Todėl po operacijos praėjus vos mėnesiui, ima ryškėti pirmieji pokyčiai: vis mažėja svoris, gražėja estetinė žmogaus išvaizda, aplinkiniai pastebi, kad žmogus atjaunėjo.
Jei palyginsite paciento nuotraukas prieš skrandžio operaciją ir po, išvysite neatpažįstamą skirtumą. Ramūną itin džiugina estetinis operacijos momentas, tačiau man, kaip medikui, svarbiausia, kad jis neturės bėdų dėl sveikatos“, – sakė profesorius G.Brimas.
Viena didžiausių žmonijos grėsmių vadinamas per didelis antsvoris dažnai sukelia gretutines širdies ir kraujagyslių, plaučių sistemos ligas, diabetą.
15min kalbintas R.Šaparnis akcentavo, kad po operacijos pasijuto kur kas energingesnis, darbingesnis, pagreitėjo jo apsukos, na, ir džiaugsmo atsirado daugiau: „Dabar galiu mėgautis desertais, pirkti drabužius parduotuvėse. Mano vaistas – profesorius G.Brimas“, – dėkingai apie mediką, pakeitusį jo gyvenimo kokybę atsiliepė biržietis.
Nutukimas – genetika ar apsileidimas?
„Aplinkinių patarimai mažiau valgyti ir daugiau judėti – ne visuomet pakankamai efektyvūs žmogui, pasižyminčiam didelio laipsnio nutukimu. Kai nebepadeda sveika gyvensena ir sportas, reikia galvoti apie operacinį gydymo būdą“, – sutinka chirurgas, prof. Gintautas Brimas.
Jo tikinimu, retas pacientas žino, jog nuo 40 iki 80 proc. nutukimo ligas lemia genetika, ne žmogaus apsileidimas ar negebėjimas mažiau valgyti, ar judėti. Nepaisant to, visuomenės požiūris į nutukimą neigiamas.
Daugeliui nutukęs žmogus neestetiškas ir negražus, bet visuomenė, regis, vis labiau įsisąmonina, kad tai rimta sveikatos problema, provokuojanti tokias ligas, kaip cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, metabolinis sindromas. Padidėjus kūno masei organizme išauga ir vėžinių susirgimų rizika.
„Būna, kad liga nepasireiškia dėl sunkesnių žmogaus gyvenimo sąlygų, bet, jei maisto ir pajamų pakankamai, žmogus, žiūrėk, ir kenčia nuo anstvorio“, – atviras profesorius.
G.Brimas apgailestauja, kad Lietuvoje nutukę asmenys gana dažnai paliekami likimo valiai.
Sporto klube dėl ten vyraujančios atletiškos atmosferos jiems pernelyg nejauku, todėl užsibūna jie ten ne ilgiau poros mėnesių, o pavargę nuo dietų neefektyvumo atsiduria profesoriaus kabinete.
Pašnekovas sako, kad šiuo metu arčiausiai nutukusio žmogaus esantys šeimos gydytojai galėtų gelbėti šio tipo pacientus: labiau juos paskatinti, palaikyti, nukreipti pas tinkamus specialistus, o jei ir tai negelbėja, siųsti chirurgo konsultacijai.
Paskutiniais duomenimis Lietuvoje gyvena 26,3 proc. nutukusių žmonių, palyginimui, JAV tokių – 38 proc.
„Jei nesiimsime aktyvių pokyčių, sulauksime JAV likimo“, – įsitikinęs G.Brimas, nes ir mūsų šalyje nutukimo tendencija didėjanti.
