1. Gilina depresiją.
Dalies San Francisko universiteto studentų buvo paprašyta koridoriumi praeiti susikūprinus, dalies tą patį atstumą įveikti pasišokinėjant. Vėliau susikūprinę koridoriumi keliavę studentai teigė jautęsi ne tokie energingi, prislėgti, palyginus su tais, kurie koridoriumi prašuoliavo. Tokie rezultatai visiškai nestebina laikysenos eksperto, jogos dėstytojo, knygos „Healing Yoga for Neck and Shoulder Pain“ (liet. „Kaklo ir pečių skausmo gydimas joga“) autoriaus bei healingmoves.com įkūrėjo Carolio Krucoffo, tvirtai įsitikinusio ryšiu tarp laikysenos ir žmogaus savijautos.
2. Kenkia karjerai.
Kūprinimasis ne tik blogina žmogaus savijautą, susikūprinusį žmogų taip pat blogiau vertina aplinkiniai. „Niekada neikite pas būsimą darbdavį į kabinetą susikūprinę, sulinkę – taip atrodysite negyvybingi, todėl pirmas įspūdis bus nekoks“, – užtikrina Janice Novak, „Posture, Get it Straight“ autorė, improveyourposture.com vadovė.
3. Apsunkina virškinamojo trakto veiklą.
„Kai sėdite susikūprinę, susispaudžia žarnynas, o tai sulėtina virškinamuosius ir šalinimo procesus“, – atkreipė dėmesį „Stand Taller, Live Longer“ autorius ir BodyZone.com įkūrėjas Stevenas Weinigeris.
4. Didina mirties ir nutukimo riziką.
Neseniai Australijoje atlikto tyrimo autoriai priėjo prie nerimą keliančių išvadų: anot jų, vyresniems nei 25 metų amžiaus žmonėms kiekviena valanda, praleista sukniubus ant sofos prieš televizoriaus ekraną, gyvenimą sutrumpina maždaug 21,8 min.
5. Verčia atrodyti sunkesniu.
J. Novak teigimu, sėdėjimas susikūprinus net ir vizualiai žmogų verčia atrodyti stambesnį. „Kai sėdime susikūprinę, vidaus organai neturi kur pasidėti ir susmunka žemyn bei į šonus – taip vizualiai atrodome storesni“, – aiškina ji.
6. Blogina apytaką.
„Mūsų kūnai – sudėtingos mašinos, kuriose nuolatos vyksta įvairių skysčių bei dujų apykaita. Pernelyg ilgas laikas, praleistas sėdint, susikūprinus, o dar blogiau – sukryžiavus kojas, stabdo kraujo apytaką, didina spaudimą ir žvaigždinių venų atsiradimo tikimybę.
7. Stiprina stresą, mažina pasitikėjimą savimi.
Harvardo universitete atlikto eksperimento rezultatai parodė, kad gerų, tvirtos laikysenos žmonių hormono testosterono lygis 20 proc. aukštesnis, o kortizolio (antinksčių gaminamas hormonas, svarbus organizmo reakcijose į stresą) – 25 proc. žemesnis nei įprasta. Tuo tarpu smarkiai besikūprinančių žmonių testosterono lygis 10 proc. žemesnis, o kortizolio – 15 proc. aukštesnis. Šie duomenys nemažai pasako apie žmogaus pasitikėjimą savimi ir patiriamą stresą. Sukniubusi krūtinė suspaudžia plaučius, todėl jie turi veikti tankiau, kad aprūpintų organizmą reikiamu deguonies kiekiu. Širdis tokiu atveju taip pat yra priversta smarkiau dirbti, tankiau plakti, kad jį išnešiotų. Taip ciklas tampa pernelyg nirtus, kvėpavimas nelygus, o tai kelia didesnį stresą, įtampą.
